Priešsėliai, posėliai, o gal – įsėliai?

– Kam – priešsėliams, posėliams, o gal įsėliams – dėtumėte didesnį naudingumo pliusą?

– Priešsėlis iš tiesų yra labai svarbus, tačiau aš neišskirčiau jo vieno. Sakyčiau, kad svarbi visa sėjomaina ir tarpiniai pasėliai.

– Kokia priešsėlio įtaka po jo auginamiems augalams?

– Labai svarbu, kokį priešsėlį pasirinksime ligų ir kenkėjų prevencijai, ar pakaks laiko paruošti žemę sėjai, kokius augalus auginsime po to.

Rapsams sėjomainoje reikia trejų–ketverių metų. Būtina išlaikyti reikiamus intervalus tarp auginamų augalų. Kviečiai gali būti atsėliuojami arba apskritai javai auginami po javų. Tada rekomenduojama sėti tarpinius pasėlius.

– Kokia mokslininkų nuomonė apie posėlio sėjimo laiką? Kada tinkamiausias metas įterpti: rudenį ar pavasarį? Kodėl?

– Posėlio sėjimo laikas yra reglamentuotas, apibrėžtas terminu, iki kada jį reikėtų pasėti. Be abejo, svarbu su sėja nepavėluoti, pasėti kuo anksčiau, kad posėlio augalai užaugintų pakankamai biomasės. Tai ypač svarbu, kai po posėlio sėjami žiemkenčiai. Tokiu atveju tarpinis posėlis įterpiamas rudenį, pasirinkus atitinkamą technologiją. Apie arimą šiuo atveju nekalbama. Tinka minimalus žemės dirbimas ir sėjimas. Kuo ankstyvesnė sėja taip pat svarbi, kai posėliui pasirenkami šalčiui jautrūs augalai (pvz., grikiai, saulėgrąžos) arba tokie augalai, kurie iš pradžių auga lėtai – facelijos.

Pavasarį, prieš vasarojaus sėją, geriau, jei tarpinis pasėlis yra išlaikomas per žiemą. Rudenį tokiu atveju tarpinio pasėlio nereikia įterpti vengiant azoto išsiplovimo.

Dar labai svarbu, kokie augalai, t. y. žiemojantys, pvz., daugiamečiai baltieji dobilai, ar šalčiui jautrūs, neperžiemojantys, tokie, kaip garstyčios, ridikai, facelijos, posėlio ar tarpiniams pasėliams bus pasirinkti. Pastarųjų augalų antžeminė dalis pavasarį jau bus nušalusi. Bet ir tokiu atveju būtų išsaugomos maisto medžiagos. Tačiau, jei per žiemą paliekami tarpiniai pasėliai, po to pasėtų vasarinių augalų derlius gali būti mažesnis. Peržiemoję tarpiniai augalai gali būti sukaupę daugiau celiuliozės, todėl susikaupusias maisto medžiagas atpalaiduoja ne taip greitai.

– Kokie populiariausi posėliniai augalai?

– Vieni populiariausių posėlinių augalų, greitai užauginantys didelį biomasės kiekį, yra garstyčios ir ridikai. Dažniausiai šiuos augalus ūkininkai sėja įvairiuose mišiniuose su avižomis, facelijomis, grikiais, saulėgrąžomis, dobilais, linais ir kt. Mišinių galima įsigyti ir paruoštų, tačiau dažniausiai jų pagrindą sudaro garstyčios ir ridikai.

Renkantis grikius reikėtų nepamiršti, kad šie augalai yra labai jautrūs šalčiui. Jei rugsėjį pasitaiko šalnų, tai greičiausiai jie ir nušals. Mūsų bandymuose taip yra atsitikę – grikiai neištvėrė nė –3 °C. Todėl juos reikėtų pasėti kuo anksčiau, iki rugsėjo 5 d. Grikiai, nors ir pradeda augti lėtai, vėliau, esant tinkamoms sąlygoms, irgi gali užauginti nemažai biomasės. Todėl šie augalai, kaip tarpiniai pasėliai, yra rekomenduotini.

Nedidelei minusinei temperatūrai jautresnės yra ir saulėgrąžos. Garstyčios ir ridikai iškenčia iki –9 °C, o keli laipsniai žemiau nulio jų negąsdina.

– Skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi ir dirvožemio sudėtis. Kokią įtaką tarpiniai pasėliai augalai turi dirvožemio saugojimui?

– Tarpiniai pasėliai prisideda prie dirvožemio gerinimo. Tą rodo ir mūsų atlikti moksliniai tyrimai. Tačiau apčiuopiami rezultatai stebimi tik po penkerių metų tarpinių pasėlių taikymo. Tarpinio pasėlio išlaikymas per žiemą padidina dirvožemio anglį. Ypač tai pasakytina apie dirvožemį, kur taikoma neariamoji žemės dirbimo technologija.

Tarpiniai pasėliai, priklausomai nuo jų įterpimo laiko, didina organinės medžiagos kiekį dirvožemyje. Jeigu jie bus išlaikyti palyginti neilgą laikotarpį – 6 savaites, pasėti prieš žieminių augalų sėją, labai daug organinės medžiagos neprikaups. Labiausiai dirvožemio saugojimui įtakos turi per žiemą išlaikomi posėliniai augalai.

Jeigu norime sėti žieminius augalus, tarpinius pasėlius reikia pasėti kuo anksčiau ir išlaikyti kuo ilgesnį laiką.

– Papasakokite, kokie moksliniai tyrimai, susiję su tarpiniais pasėliais, atliekami LAMMC ŽI?

– Mes atliekame ilgalaikius eksperimentus, kur taikomi skirtingi žemės dirbimo būdai – arimas, skutimas, visiškas nedirbimas. Dažniausiai tarpinius pasėlius (įsėlius) planuojame prieš vasarinių sėją – paliekame per žiemą ten, kur netaikomas žemės dirbimas. Ten, kur žemė ariama ar skutama, tarpiniai pasėliai įterpiami rudenį, bet ne anksčiau negu spalio viduryje, kad būtų sumažinta maisto medžiagų išsiplovimo rizika. Žinoma, galimi praradimai priklauso nuo to, kokia pasitaiko žiema, kiek iškrenta kritulių.

Po aštuonerių metų tarpinių pasėlių nustatėme organinės anglies padidėjimą. Įsėliai daro įtaką piktžolių stelbimui. Mes tarpinius pasėlius stengiamės įsėti kuo anksčiau, pvz., baltuosius dobilus su trąšų barstytuvu įsėjame į rapsus pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, o baltųjų garstyčių sėklas išberiame likus 2–3 savaitėms iki javų derliaus nuėmimo. Svarbu, kad būtų pakankamai drėgmės. Kitu atveju geriau pasėti tuoj po derliaus nuėmimo. Dauguma piktžolių sėklas išbarsto dar prieš derliaus nuėmimą, todėl kuo anksčiau įsėsime tarpinį pasėlį ar įsėlį, tuo labiau bus stelbiamos piktžolės, mažiau sudygs jų sėklų.

Eksperimentuodami nustatėme, kad po garstyčių įsėjimo ir vėliau auginamų vasarinių miežių grūdai buvo mažiau užteršti Fusarium graminearum genties grybais. Be to, tarpinių pasėlių augalų šaknys atlieka biologinį dirvos purenimą, stabdo maisto medžiagų išsiplovimą, jei pasirenkami pupiniai augalai – fiksuoja atmosferos azotą.

Esmė – kad tarpiniai pasėliai išbūtų kuo ilgesnį laiką, spėtų uždengti kuo didesnį dirvožemio paviršių. Dėl to pailgėja fotosintezės laikotarpis, saugomas ne tik dirvožemis, bet ir visa aplinka.

– Ar prie tarpinių pasėlių būtų galima dėti tik pliusus?

– Ne tik. Nors tarpiniai pasėliai tikrai turi daug privalumų, jie turi ir trūkumų.

Vienas tokių – patys tarpinių pasėlių augalai kartais tampa piktžolėmis. Pavyzdžiui, tuomet, kai išbarsto sėklas arba ne visos sėklos sudygsta. Vėliau, sudygę tarp kitų augalų, tarpinių pasėlių augalai gali tapti piktžolėmis.

Neretai ūkininkai susiduria su problema, kontroliuodami tokius nepageidaujamus augalus. Be to, jei rudenį trūksta drėgmės, o tarpiniai pasėliai sunaudoja nemažai dirvožemio drėgmės, tai gali pabloginti žiemkenčių dygimą ir vystymąsi. Taip gali nutikti ir pavasarį, ypač kai kalbame apie žiemojančius tarpinių pasėlių augalus. Pastaruosius būtina kontroliuoti žemės dirbimu ar cheminėmis priemonėmis, kad nestelbtų pagrindinio pasėlio augalų.

Gražinos KADŽIENĖS nuotraukos

Projektą „Klimato kaitos įtaka Lietuvos žemės ūkiui“ iš dalies finansuoja