Daugėja pavojingų karantininių kenkėjų

Peržiūrėti didžiausią grėsmę ES gamtinei aplinkai ir žemės ūkiui keliančių invazinių kenkėjų sąrašą EFSA ėmėsi peržiūrėti Europos Komisijos pavedimu. Darbas buvo pradėtas 2022 m., pasitelkus 130 ekspertų. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta biologinių ir ekologinių duomenų analizei siekiant įvertinti, kaip kenkėjai plistų ir kokį poveikį jie turėtų, jei paplistų Bendrijos teritorijoje. Atrinkus svarbiausius kenkėjus, ištirtos 47-ios jų rūšys, įskaitant ir 20 dabartinių ES prioritetinių kenkėjų.

„Šis darbas prisideda prie ES pasirengimo prioritetinių kenkėjų įvežimo kontrolės gerinimo, nes sudaromos sąlygos anksti aptikti ir veiksmingiau valdyti protrūkius, – teigė EFSA augalų sveikatos stebėsenos komandos vadovas Sybrenas Vosas. –  Tai svarbus žingsnis siekiant apsaugoti Europos biologinę įvairovę, žemės ūkį ir miškininkystę“.

Gautos ataskaitos ir duomenų rinkiniai (apie 220 paplitimo ir derliaus nuostolių bei 150 poveikio aplinkai įvertinimų) pateikti Europos Komisijos Jungtiniam tyrimų centrui, kad būtų galima sukurti specialiai kenkėjų klasifikavimui skirtą modelį. Modelio rezultatai padės rizikos valdytojams peržiūrėti dabartinį prieš prieš šešerius metus patvirtintą ES prioritetinių kenkėjų sąrašą.

Kokie tai kenkėjai?

Į ES prioritetinių kenkėjų sąrašą įtraukti kenkėjai, kuriame šiuo metu yra 20 rūšių, žemės ūkio ir kitiems augalams ir/arba jų produktams (pvz., vaisiams, sėkloms) gali padaryti didžiausią ekonominę, aplinkosauginę ir (arba) socialinę žalą. Tai ne tik vabzdžiai, bet ir kiokie gyvi gyvi organizmai: graužikai, piktžolės, grybeliai ar virusai.

Kai jie įtraukiami į ES prioritetinių kenkėjų sąrašą, pradedamos taikyti griežtesnės ES lygmens stebėsenos ir pasirengimo priemonės. Tai apima privalomus metinius tyrimus, nenumatytų atvejų ir likvidavimo planus, modeliavimo pratybas ir visuomenės informavimo kampanijas.

Vokiečiai nerimauja

Vokietijos pasienyje neseniai buvo aptiktas japoninis vabalas ( (lot. Wasabia japonica).  Šis vabzdys su blizgančia žalia galva yra vos didesnis už kavos pupelę, tačiau gali padaryti didžiulę žalą. ES ekspertai jį priskiria prie 20 pavojingiausių vabzdžių, jei jis būtų introdukuotas, nerimauja agrarheute.de.

Netoli Lindau, Bavarijoje buvo sugauta keli šio kenkėjo egzemplioriai. Pasak Bavarijos žemės ūkio tarnybos (LfL), buvo sugauti penki japoninių vabalų patinai. Po to, kai pernai Šveicarijos ir Vokietijos pasienyje buvo pastebėti ir sugauti pirmieji vabalai, Bavarijos ekspertai sustiprino gaudyklių tinklą. Dabar jie jau neturi iliuzijų – pavojingas vabalas tapo Bavarijos ūkininkų realybe.

Šie vabalai laikomi itin pavojingais dėl kelių priežasčių. Pirma, jie gali greitai ir masiškai daugintis. Antra, jie ėda praktiškai viską, ką gali pasiūlyti augalų pasaulis: jie puola daugiau nei 400 augalų rūšių. Tai apima daugelį vaisinių augalų, vynmedžius ir kukurūzus, taip pat dekoratyvinius augalus ir medžius, tokius kaip klevas, beržas ar liepa. Be to, šie vabalai platina užkratą – defoliaciją, kai iš augalų telieka tik lapų gyslos ir stiebas arba kamienas.

Patelės mieliau deda kiaušinėlius drėgnose arba drėkinamose žolėtose vietose. Iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios minta žolės šaknimis ir daro žalą pievoms bei vejoms.

Karantininiai kenkėjai Lietuvoje

Lietuvoje, pasak Valstybinė augalininkystės tarnybos, daugiausia žalos darantys karantininiai kenkėjai yra bulvių žiedinis puvinys ir bulviniai cistas sudarantys nematodai. Kasmet Lietuvoje vidutiniškai nustatomi 25-27 bulvių žiedinio puvinio židiniai ir pavieniai (1-3) cistas sudarančių nematodų židiniai. Dažnu atveju kenkėjai ar jų augaluose sukeliami požymiai ankstyvoje stadijoje yra nepastebimi, todėl, pasodinus laboratorijoje neištirtas bulves, galima sulaukti finansiškai skaudžių pasekmių.

Bulvių žiedinį puvinį (lot. – Clavibacter sepedonicus) gumbuose galima atpažinti, perpjovus užkrėstą bulvių gumbą, kuriame pasimato išryškėjęs geltonos-rudos spalvos žiedas, suformuotas besisunkiančios bakterijų masės. Atkreipiame dėmesį, kad tipiniai minėto karantininio kenkėjo sukeliamos ligos požymiai pastebimi tik tada, kai yra stiprus užkrėtimas (didelis bakterijų kiekis bulvėje). Tokių atvejų, kai būna pastebimi požymiai bulvių gumbuose, pasitaiko retai. Vis dėlto pramoniniuose ūkiuose užaugintose bulvėse dažniausiai ligos požymių beveik nepasitaiko.

Pernai rašėme apie karantininių kenkėjų stebėseną bei tam taikomas specialiąsias gaudykles.

Iš ES prioritetinių kenkėjų sąrašo, kaip vieną iš grėsmių Lietuvai, Augalininkystės tarnyba išskiria drugį – Dendrolimus sibiricus. Šio kenkėjas Lietuvoje kol kas neaptiktas, tačiau nuo 2016 metų šalyje aktyviai vykdoma jo stebėsena, siekiant laiku užkirsti kelią galimam plitimui. Kasmet suplanuojama apie 100 stebėsenos vietų visoje Lietuvoje. Šių drugių stebėjimui pasitelkiamos ir gaudyklės, kurios birželio – rugsėjo mėnesiais kabinamos ant spygliuočių augalų.

Parengė Ričardas Čekutis