Pristatyta knyga apie Užutrakio dvaro sodą

Knygoje autoriai identifikuoja Užutrakio dvaro sode augančių vaismedžių veisles, kiekvieno medžio būklę ir galimas išsaugojimo perspektyvas. Pateikiama detali informacija apie Užutrakio dvare augančių veislių įvairovę, apie pristatytą knygą rašo Valstybinė miškų tarnyba (VMT). 7 iš jų įrašytos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Tai – nuo seno lietuvių pamėgtos ir plačiai auginamos, šios į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą įtrauktos, obelų veislės „Sierinka“, „Popierinis“, „Rudens dryžuotasis“, „Lietuvos pepinas“, „Beržininkų ananasas“ ir kitos.

Vienas iš knygos autorių, Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas biomedicinos mokslų daktaras Bronislovas Gelvonauskis dalinosi savo įžvalgomis apie senųjų vaismedžių išsaugojimą, supažindino susirinkusiuosius su teisiniu reglamentu bei europiniais įsipareigojimais ieškoti ir išsaugoti veisles. Pranešimą konferencijos dalyviams skaitė ir kita knygos autorė – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotoja dr. Dalia Gelvonauskienė.

Pasak autorių, knygos pristatymas vainikavo 5 metų darbą – senųjų veislių tyrinėjimą ir atpažinimą. Įspūdingiausia Užutrakio dvaro sode auganti obelų veislė „Borsdorfer“, kurios aprašymas siekia 1500 metus. Tai vokiškos kilmės veislė. Kitos nustatytos senovinės vaismedžių veislės taip pat ne mažiau įspūdingos skonio savybėmis, retai sutinkamos soduose ar pasižymi atsparumu klimato sąlygomis, dėl ko ir išliko iki mūsų dienų.

Konferencijoje akcentuota, kad susidomėjimas senųjų veislių išsaugojimu nemenksta, o kaip tik auga ir įgauna pagreitį bei institucijų susidomėjimą. Atliepdamas šias tendencijas, Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyrius, bendradarbiaudamas su mokslininkais, vykdo vaismedžių senųjų veislių atranką ir išsaugojimą bei jų įtraukimą į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

VMT fotoinformacija