Pritarta švino šratuose apribojimui

Pagal naująsias nuostatas medžioklės metu ar vykstant į medžioklę bus draudžiama nešiotis švininius šratus, taip pat juos iššauti medžiojant ar sportinio šaudymo lauke metu. Draudimas apims šratus, kuriuose švino, išreikšto kaip metalas, koncentracija sudaro ne mažiau kaip 1 proc. masės, tačiau ši nuostata nebus taikoma švininėms kulkoms ir vientisiems lygiavamzdžių šautuvų šoviniams (angl. slugs). 

Aktyviems sportinio šaudymo federacijų nariams numatyta neterminuota išimtis, leidžianti 1,9–2,6 mm dydžio švininius šratus naudoti lauko šaudyklose, kuriose įdiegtos nustatytos rizikos valdymo priemonės. Kitų švininių šratų tiekimas rinkai bus draudžiamas, o šiai išimčiai taikomus šratus bus galima tiekti tik sportiniam šaudymui tokiose šaudyklose. 

Šaudyklose turės būti įrengtos bent dvi šratų sulaikymo priemonės, pavyzdžiui, sienelės, pylimai, tinklai, šratų gaudyklės ar specialios paviršiaus dangos. Panaudotus šratus reikės surinkti ne rečiau kaip kas trejus metus ir nutraukus šaudyklos veiklą. Taip pat reikės užtikrinti nustatytą pH lygį ir laikytis kitų rizikos valdymo reikalavimų. 

Atsakingos valstybės narės institucijos prašymu šaudyklos turės pateikti duomenis apie apskaičiuotą aktyvių federacijų narių iššautų šratų masę ir surinktą jų kiekį. 

Tiekėjai, įskaitant internetinius mažmenininkus, privalės informuoti vartotojus apie švininių šratų keliamą riziką. Įspėjamasis tekstas taip pat turės būti pateiktas ant gaminių pakuočių. Pareiga teikti informaciją bus pradėta taikyti po 6 mėnesių, o pakuočių ženklinimo reikalavimas po 18 mėnesių nuo Europos Komisijos reglamento įsigaliojimo. 

Šratų naudojimo ir tiekimo rinkai draudimai, taip pat lauko šaudykloms nustatyti reikalavimai bus pradėti taikyti praėjus 7 metams nuo reglamento įsigaliojimo. 

Reglamento projektas svarstytas ilgiau nei metus. Siūlymas grindžiamas švino daromu poveikiu aplinkai ir žmonių sveikatai. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) ataskaitoje nurodoma, kad dėl sportinio šaudymo, medžioklės ir žvejybos ES kasmet į aplinką patenka apie 44 tūkst. tonų švino. Sportiniam šaudymui tenka 57 proc. šio kiekio, medžioklei 32 proc., o žvejybai 11 proc. 

Viso derybų proceso metu Lietuva rėmė tikslą mažinti švino taršą ir jos neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai. Tačiau siūlomam reguliavimui nepritarė dėl dabartinės geopolitinės situacijos, išorės grėsmių ir galimo poveikio visuotinės gynybos stiprinimui. 

Lietuvos vertinimu, švino naudojimo amunicijoje ribojimas galėtų neigiamai paveikti gynybos mokymus, ypač pratybas, kuriose šaudoma į bepiločius taikinius ir kurias dabartinėje saugumo aplinkoje siekiama stiprinti. 

Nors reglamento projekte numatyta išimtis karinėms ir gynybos reikmėms, siūlomi ribojimai galėtų paveikti šaudmenų gamintojus, sukelti gamybos sunkumų ar sutrikimų ir apriboti pilietinio pasipriešinimo bei visuotinės gynybos galimybes. Rengiant Lietuvos poziciją taip pat atsižvelgta į galimą neigiamą poveikį lauko šaudykloms ir jų skaičiui. 

Dėl šių priežasčių  Lietuva REACH komiteto posėdyje nepritarė Europos Komisijos pasiūlymui. Lietuvos vertinimu, galimas neigiamas poveikis gynybai šiuo atveju nusveria numatomą naudą  aplinkai.

Aplinkos ministerijos informacija