Probiotikai, prebiotikai ir postbiotikai: kuo jie skiriasi?

„Mūsų žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, sudarančių išties sudėtingą ir darnią ekosistemą. Tačiau vos tik ši pusiausvyra sutrinka, gali atsirasti įvairių nepageidaujamų simptomų. Dažniausiai žmonės skundžiasi pilvo pūtimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar kitais su virškinimu susijusiais sutrikimais“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Probiotikai – kai tai iš tiesų?

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, dar kitaip vadinami gerosiomis bakterijomis. Vartojami pakankamu kiekiu, jie teigiamai veikia žmogaus sveikatą, ypač žarnyno veiklą, imuninę sistemą ir mikrobiotos balansą.

„Dažniausiai tai pieno rūgšties bakterijos, tokios kaip Lactobacillus ar Bifidobacterium, taip pat tam tikros mielės. Patekusios į žarnyną, jos varžosi su patogeniniais mikroorganizmais dėl vietos ir maistinių medžiagų. Taip jos tarsi stiprina žarnyno gleivinės barjerą ir dalyvauja imuninės sistemos reguliavime. Be to, jos padeda skaidyti kai kurias maisto medžiagas, gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis, kurios maitina žarnyno ląsteles“, – teigia vaistininkė E. Ramaškienė.

Naudingi ne tik virškinimo sistemai

Nors probiotikai dažniausiai siejami su žarnyno veikla, vaistininkė pabrėžia, kad jų poveikis neapsiriboja vien virškinimu.

„Probiotikai gali būti naudingi ne tik žarnyno veiklai ar virškinimui, bet ir imuninės sistemos stiprinimui. Žarnynas glaudžiai susijęs su virškinimo sistema, todėl tinkamai veikianti žarnyno mikrobiota prisideda prie organizmo apsaugos nuo infekcijų. Lygiai taip pat sutrikusią žarnyno mikrobiotą kartais gali išduoti ir odos problemos ar net nuotaikų svyravimai“, – vardija vaistininkė E. Ramaškienė.

Probiotikai paprasčiausiai jūsų lėkštėje

„Fermentuoti maisto produktai yra natūralus ir turtingas probiotikų šaltinis. Gyvųjų bakterijų galima rasti natūraliame jogurte, kefyre, raugintuose kopūstuose, kimči ar kombučoje. Tik svarbu rinktis produktus, kurie po fermentacijos nebuvo termiškai apdoroti, nes aukšta temperatūra sunaikina gyvuosius mikroorganizmus. Būtent tokių produktų reguliarus vartojimas gali padėti palaikyti mikrobiotos įvairovę“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.

Vis dėlto, ilgą laiką susiduriant su virškinimo sutrikimais, vaistininkė rekomenduoja apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir, prireikus, paskirtas tinkamas gydymas.

Svarbūs ne tik probiotikai, bet ir prebiotikai

Vaistininkė pastebi, kad daugelis, susirūpinę savo žarnyno mikrobiotos veikla, dažnai pamiršta, kad svarbu pasirūpinti ne tik probiotikais, bet ir prebiotikais.

„Prebiotikai – tai nevirškinamos maistinės skaidulos, kurios tampa maistu gerosioms bakterijoms. Skirtingai nei probiotikai, prebiotikai nėra gyvi organizmai. Jie natūraliai randami tokiuose maisto produktuose kaip avižos, ankštinės daržovės, grūdai, bananai, svogūnai, česnakai. Tad būtent prebiotikai sudaro probiotikams palankias sąlygas įsitvirtinti ir daugintis“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Ar girdėjote apie postbiotikus?

Vaistininkė E. Ramaškienė priduria, kad kalbant apie žarnyno sveikatą svarbu ir postbiotikai:

„Postbiotikai – tai biologiškai aktyvios medžiagos, susidarančios probiotikams fermentuojant skaidulas, pavyzdžiui, rūgštys, fermentai ir peptidai. Jie stiprina imunitetą, mažina uždegimus žarnyne ir visame organizme, palaiko žarnyno sveikatą. Jų galima pasisavinti iš fermentuotų produktų, daug skaidulų turinčio maisto arba papildomai vartojant maisto papildus“, – priduria vaistininkė E. Ramaškienė.

Zen PR informacija