Prof. Gerda Žigienė apie tvarumo tendencijas: ne tik rizikos, bet ir galimybės

2023 metų Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) rizikų ataskaitoje („The Global Risk Report“, WEF) iš TOP 10 rizikų dešimtuko dviem ateinantiems metams 5 rizikos susijusios su aplinkosaugos situacija, o ateinančiai dekadai net 6 rizikos iš dešimties susijusios su aplinkosauga, ir dar viena su netiesioginiais klimato kaitos padariniais (nesavanoriška migracija).

Pasauliniame rizikų sąraše – žalios temos

Todėl neišvengiamai tvarumo tema kasdien tampa vis aktualesnė, nes naivia tikėtis, kad pasaulinės tendencijos mus aplenks, būtų naivu. Tačiau rizikos su savimi atneša ir naujas galimybes, tad šiame straipsnyje apžvelgsiu kaip grėsmės gali būti paverčiamos potencialu.

Stebint pasaulines mega tendencijas, jau minėtoje Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) rizikų ataskaitoje pasaulinių rizikų dešimtuke dominuoja „žalios“, su aplinkosauga susijusios rizikos (nesėkmingas klimato kaitos mažinimas, nesėkmingas prisitaikymas prie klimato kaitos, gamtos katastrofos ir ekstremalaus oro įvykiai, biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimas, gamtos išteklių krizės, didelio masto aplinkos pažeidimo incidentai).

Kitoje, PEF Ateities darbų ataskaitoje („The Future of Jobs“, 2023), taip pat akcentuojamas aplinkosaugos ir tvarumo poveikis ateities darbų tendencijoms. Tarp labiausiai augsiančių darbų pirmą vietą neabejotinai užima su dirbtiniu intelektu susijusios pozicijos, tačiau šių metų ataskaitoje antroje vietoje atsiduria su aplinkosauga ir tvarumu susijusių darbų naujos pozicijos.

Tokia rizikų ir tendencijų prognozės neišvengiamai lemia su tvarumu susijusias tendencijas, reguliavimą, finansavimą, vartotojų įpročių pokyčius, kas savo ruožtu daro įtaką tiek verslo vystymui, todėl šiame straipsnyje tvarumo tendencijas apžvelgsiu iš rizikų ir galimybių perspektyvos.

Tvarumo reguliavimas tik didės. Ypač intensyvūs procesai vyksta Europos Sąjungos erdvėje. Europos Komisijos (EK) priimtas Tvarių finansų paketas, skirtas nukreipti įmonių finansavimą į tvarias veiklas, detalizuojamas keletoje direktyvų.

Artėja nauja direktyva

Viena iš jų, kuri greitu metu taps aktuali ne tik didelėms, bet ir vidutinėms įmonėms – Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva (Angl. CSRD – Corporate Sustainability Reoporting Directive): už 2024 metus ataskaitų teikimo reikalavimai įsigalioja didelėms viešojo intereso įmonėms (finansų sektorius, valstybės ir savivaldybių įmonės, virš 500 darbuotojų), už 2025 metus reikalavimai įsigalioja didelėms įmonėms (atitinkančioms du iš trijų kriterijų: turtas 20 mln. Eur, apyvarta 40 mln. Eur, virš 250 darbuotojų), o už 2026 metus reikalavimai įsigalioja listinguojamoms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms.

Taigi po kelerių metų dauguma įmonių išsivysčiusiose šalys priims privalomus tvarumo ataskaitų teikimo standartus – arba dėl to, kad tai bus įpareigotos įstatymais, arba dėl progresyvaus suvokimo, kad tvarumo atskaitomybės reikalavimai taip pat suteikia ir naujas galimybes, net jei ataskaitų teikimas yra neprivalomas.

Ankstyvas direktyvų principų taikymas turi privalumų: kai įmonės susipažįsta su nefinansiniais rodikliais, susijusiais su įmonės veikla, atsiranda naujų įžvalgų ir verslo perspektyvų, naujų galimybių mažinti energijos sąnaudas ar diegti naujoves gamybos procese.

Jei iš anksto numatysite, kaip tvarumo atskaitomybės reikalavimai paveiks jūsų įmonės veiklą, ir parengsite strateginius planus neigiamam poveikiui mažinti, užtikrinsite, kad jūsų įmonė bus lankstesnė ir atsparesnė šiems iššūkiams ateityje.

Savanoriška tvarumo atskaitomybė suteiks galimybes neprarasti konkurencingumo, jei įmonės konkurentai patenka į privalomos atskaitomybės direktyvos lauką. To nepadarius, gali susidaryti įspūdis, jog įmonei tvarumo aspektai nėra aktualūs.

Standartų transformacija unifikavimo link

Aplinkosaugos standartų unifikavimo vystymas prasidėjo dar 1997 metais, kai Bostone buvo įkurta Pasaulinė atskaitomybės iniciatyva (angl. „Global Reporting Initiative“, GRI), remiama JT aplinkosaugos programos. Tad jau eilę metų įvairiose šalyse kuriami standartai ir teisinis reguliavimas įnešė nemažai sumaišties, ypač tarptautinėms įmonėms, veikiančioms keliose šalyse.

2015 metais įvyko aktualus lūžis, kai JT paskelbė 17 tvaraus vystymosi tikslų (ir 169 potikslius), kas padėjo pasauliniu mastu standartizuoti tvarumo dedamųjų suvokimą. Tad įmonėms, kurios, sakykime, užsibrėžę siekti penkto tvaraus vystymosi tikslo (lyčių lygybė), visame pasaulyje yra aišku, koks tai yra tikslas, kokie potiksliai ir kurių pasirinktinai siekiama, atitinkamai pasirenkant priemones ir poveikio vertinimo matus.

Vyrauja trys pagrindiniai blokai: teisinis reguliavimas, atskaitomybės standartai ir ESG reitingų sistemos. Pastaruoju metu vyksta daug integravimo procesų, kad tvarumo reikalavimai atsispindėtų tvarumo ataskaitose, o tvarumo reitinguose taip pat būtų įraukti vieningi ataskaitų elementai. Tokiu būdu įmonėms yra lengviau susigaudyti skirtingose sistemose.

Tvarumas – ne tik E, bet ir S ir G

Klimato atšilimas ir Paryžiaus susitarimas neabejotinai dėmesį koncentruoja į aplinkosauginius aspektus – energijos taupymą, atsinaujinančią energetiką, atliekų perdirbimą, gamtinių išteklių taršą.

Tačiau, trumpinys ESG (angl. „Environmental, Social, Governance“) apima ne tik aplinkosaugos, bet ir socialinį bei valdysenos tvarumo aspektus. Tad ir įmonės, siekiančios tvarumo tikslų, palaipsniui turėtų galėtų atkreipti savo dėmesį ir į šias sritis.

Taip pat įmonės tvarumo diapazonas plečiasi ir apimties prasme, apimant ne tik pačią įmonę, bet ir visą tiekimo grandinę nuo tiekėjo iki kur vartotojas padeda pakuotę, ar kokios galimybės vėliau perdirbti ar remontuoti produktą.

Tai reiškia „tvarumo spaudimas“ išsiplečia nuo investuotojo (kuris ieško tvarių investicijų, ypač griežtėjant EU reguliavimui finansinėms institucijoms dėl tvarumo) iki žaliavų tiekėjo ir vartotojo elgsenos. Taigi naujos galimybės atsiveria pereinant nuo įmonių aplinkosauginio neutralumo iki vertės grandinių teigiamo klimato poveikio.

Technologijos, inovacijos

Tvarumo tendencijos kartu atneša milžinišką naujų technologijų potencialą ir naujų verslo modelių perspektyvas. Technologiniai sprendimai reikalingi emisijų, vandens sunaudojimo, ar sutaupymo matavimams.

Pavyzdžiui blokų grandinė gali būti naudojama produkcijos autentifikavimui, tiekimo grandinių informacijos fiksavimui ir sekimui. Dirbtinis intelektas naudojamas „žaliojo plovimo“ (angl. green washing) identifikavimui, kai siūloma įvertinti įmonės komunikaciją tvarumo tema, o dirbtinio intelekto sprendimai „perfiltruoja“ informaciją pagal teisės aktus ir faktus ir nurodo įmonėms, kurie teiginiai gali būti traktuojami kaip „žaliasis plovimas“.

Pasaulis intensyviai ieško naujų sprendimų: šiuo metu turime mažiausiai vieną milijoną tvarumo startuolių, kurie ieško inovatyvių energijos sprendimų. „HolonIQ“ duomenimis, šių metų pradžioje jau turėjome 83 klimato technologijų vienaragius, kurių vertė viršija 180 mlrd. JAV dolerių.

Tvarūs finansai

Tvarumo inovacijų ir technologijų diegimas paprastai susijęs su dideliu pradinių investicijų poreikiu, o kylančios palūkanų normos didina kapitalo kainą. Tuo tarpu pavyzdžiui iškastinio kuro energijos gamyba nusistovėjusi ir reikalauja tik einamosios priežiūros išlaidų.

Taigi rizika šiuo atveju – kapitalo pritraukimas ir didėjanti kapitalo kaina. Tačiau tuo pačiu atsiveria ir galimybės, ypač investicijoms, kurios yra aiškiai orientuotos į tvarumą. Viena vertus – investiciniai fondai, pensijų fondai ieško tvarių investicijų objektų, o palūkanos už žaliąsias obligacijas paprastai yra mažesnės nei tradicinių obligacijų.

Naudos iš aukštos kokybės informacijos apie tvarumo klausimus teikimo gaus ir pačios įmonės. Investicinių produktų, kuriais siekiama tvarumo tikslų, gausa auga, vadinasi, tinkamai pateikta informacija apie tvarumą gali padidinti įmonės galimybes pasinaudoti finansiniu kapitalu

Pagal žaliąjį kursą pereinant prie visiškai tvarios ir integracinės ekonomikos ir finansų sistemos, svarbus vaidmuo tenka kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms. Vykdydamos skolinimo, investavimo ir rizikos draudimo veiklą jos gali daryti reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį. Pastaraisiais metais įmonių informacijos apie tvarumą paklausa smarkiai išaugo, visų pirma dėl investuotojų bendruomenės poreikių. Tokį paklausos augimą skatina kintantis įmonių rizikos pobūdis ir didėjantis investuotojų suvokimas apie tokios rizikos finansines pasekmes. Tai ypač pasakytina apie su klimatu susijusią finansinę riziką.

Mados vėjai nusisuka nuo Miltono Firiedmano teiginių apie pagrindinį įmonės tikslą – gerovės akcininkams kūrimą. Madinga tampa prisidėti prie planetos ir žmonių gerovės, neišnaudojant tiek resursų, jog neliktų ateities kartoms – dabartiniais skaičiavimais žmonija kasmet išnaudoja pusantrų metų žemės resursų.

Verslo modeliai, kurie kartu ir sprendžia tvarumo problemas ir generuoja įmonei teigiamą grąžą yra ateities verslo modeliai. Ne generuoti pelną naudojant išteklius ir teršiant, bet generuoti pelną tausojant išteklius ir mažinant taršą.

Vartotojų spaudimas ir valdybų kompetencijų pokyčiai

Vartotojai vis labiau domisi tvarumo klausimais ir nori pirkti produktus ir paslaugas iš įmonių, kurios veikia atsakingai ir tvariai. Vartotojai tampa sąmoningesni dėl aplinkos apsaugos, socialinių klausimų ir etinių aspektų. Jei įmonė nesilaiko tvarumo principų arba netinkamai elgiasi, ji rizikuoja patirti vartotojų nepasitikėjimą ir sumažėjusį pardavimų bei paklausos lygį.

Rizika itin padidėja įmonėms, kurios manipuliuoja tvarumo teiginiais reklamos tikslais. Pavyzdžiui neretai ant kosmetikos priemonių matome užrašą, jog gaminys netestuotas su gyvūnais, bet ES teisės aktai draudžia testuoti kosmetiką su gyvūnais, taigi toks gaminių ženklinimas yra manipuliacinis. Vartotojų spaudimas dėl tvarumo gali turėti didelę įtaką įmonės reputacijai ir įvaizdžiui.

Socialiniuose tinkluose ir kitose informacijos sklaidos platformose vartotojai dažnai dalinasi savo nuomone apie įmones ir produkto patirtis. Jei įmonė yra žinoma dėl aplinkos teršimo, socialinių nelygybių ar kitų tvarumo pažeidimų, ji rizikuoja turėti ilgalaikį neigiamą poveikį savo reputacijai, kurią atkurti gali būti sudėtinga.

Tyrimų duomenimis per pastaruosius porą metų daugelis valdybų reagavo į didėjantį tvarumo spaudimą įdarbindamos tvarumo specialistą. Tai suprantama atsižvelgiant į konkuruojančius rodiklius ir ataskaitų teikimo reikalavimus bei dėl to kylančią painiavą, tačiau, kyla rizika, kad pastangos gali būti kreipiamos tik formaliems reikalavimams. Valdybos turi keisti valdybos sudėtį tvarumo kompetencijų linkme – nesvarbu, ar tai būtų klimato kaita, naujoji karta, socialinis teisingumas ar įvairovės klausimai.

Tai tik keletas atrimo laikotarpio tendencijų, tačiau tikėtina, kad ateinančiais metais atsiras daug kitų, nes pasaulis ir toliau kovos su aplinkosaugos iššūkiais ir sieks tvaresnės ateities.

Pabaigai 3 žinutės: 1) kiekviena problema ar rizika yra nauja galimybė; 2) tie, kas mano, kad tvarumas niekaip nepalies jo verslo – jau dabar atsilieka konkurencinėje kovoje; 3) bendri, nepamatuojami teiginiai, ar simbolikos naudojimas yra „žaliasis plovimas“: įmonės turi neapsiriboti vien rinkodaros taktikomis ir imtis sisteminių pokyčių, kad sumažintų savo poveikį aplinkai.

Gerda ŽIGIENĖ, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė