Programuotojui - kasdienybė, ūkininkui - galvosūkis

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neseniai nudžiugino pareigingus  ūkininkus, kad jiems mažiau įkyrės, rečiau tikrins. Drauge žemdirbiai raginami  į savo išmaniuosius specialiai pritaikytus telefonus įsidiegti „NMA agro“ mobiliąją programėlę, kuri leistų NMA pareigūnams tiesiog iš savo kabinetų matyti, ar ūkininko pieva nušienauta. Ar valdininkai neatitrūko nuo tikrovės, manydami, kad Lietuvos kaimas taip plačiai naudojasi pačiomis naujausiomis ir brangiausiomis informacinėmis technologijomis?

Ūkininkų naudai?

Žemės ūkio ministerija, irgi galvodama, esą visi Lietuvoje turi išmaniuosius telefonus, į kuriuos lengva parsisiųsti elektroninio maisto kupono programėlę, anksčiau pasišovė taip trumpinti maisto tiekimo grandinę ūkininkų naudai. Ar NMA numatoma ūkių virtualios stebėsenos ir patikros sistema bus veiksminga, atsipirks – savo išmaniuosiuose telefonuose įsidiegę „NMA agro“ ūkininkai trumpiau lauks tiesioginių išmokų, o Kaimo plėtros programos priemonės bus įgyvendinamos greičiau? NMA direktorius Erikas Bėrontas „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad mažėjančių patikrų ir mobiliosios programėlės nereikėtų suplakti.

Leido mažinti patikras

„NMA nenori be reikalo trukdyti ūkininkų, todėl tikrinsime rečiau. Pagal ES standartus kasmet reikia patikrinti 5 proc. pareiškėjų. Tačiau Briuselis pasitiki Lietuvos NMA kompetencija, todėl paprašėme, kad ES leistų tikrinti tik 3 proc. ūkių, o nuo 2021 m. – 1 procentą. NMA su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuos, ar ūkininkai stropiai laikosi kompleksinės paramos reikalavimų:  tinkamai prižiūri ūkinius gyvūnus, rūpinasi gera laukų agrarine aplinkosaugos būkle“, – teigė E. Bėrontas.

NMA šiemet planuoja 30 proc. mažiau  patikrų.  Iš viso –  apie 1,5 tūkst. Galima palyginti: 2018 m.  – 2,2 tūkst. patikrų , o 2017 m.  – net 3,6 tūkst. Per dvejus metus patikrų sumažėjo 2,5 karto (60 proc.). 2016 m. NMA nustatė, kad kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikė 3 189 pareiškėjai, 2017 m. – 2 125 (35 proc. mažiau), 2018 m. – tik 1 563 ( dar 25 proc. mažiau). Pusei  nusižengusių pareiškėjų parama  apkarpyta mažiau nei 100 eurų.

Prevencinis šviesoforas

Pasak NMA vadovo, mobilioji programėlė „NMA agro“ diegiama tam, kad dabartinę pareiškėjų kontrolę pakeistų jų stebėsena. „Nuo 2021 m. daugiausia dėmesio bus skiriama prevencijai. Visus duomenis apie ūkininkus surinktume iš Registrų centro, kosminių palydovų nuotraukų, skaitmeninių, ortofotografinių žemėlapių. Ūkininkas būtų įspėjamas apie neatitikimus. Pareiškėjas, įsidiegęs programėlę „NMA agro“, savo išmaniojo telefono ekrane matytų pastabas ir galėtų ištaisyti klaidas. Dabar  NMA išbando stebėsenos sistemą. Kai ji funkcionuos, primins šviesoforą. Žalia šviesa – ūkininkas viską daro teisingai, geltona – atsirado kažkokių klaustukų, raudona – nustatyti rimti pažeidimai“, – tvirtino NMA vadovas.

Dvejopa paskirtis

Mobiliosios programėlės „NMA agro“ paskirtis dvejopa. Naudojantis ja, galima informuoti agentūrą apie įpusėtus, baigiamus investicinius projektus, kilusius sunkumus, anonimiškai apskųsti kaimynus, kurie neprižiūri laukų, nors gauna tiesiogines išmokas. „NMA agro“ leidžia siųsti fotonuotraukas su tiksliomis koordinatėmis tiesiogiai iš vietovės, taip pat matuoti atstumus ir plotus.

Trumpą naudojimosi mobiliąja programėle instrukciją nemokamai galima atsisiųsti iš „Google Play“ parduotuvės, paieškos lauke įrašius „NMA agro“. Programėlę galima instaliuoti tik į Android OS sistemai pritaikytus mobiliuosius telefonus.

Kietas riešutėlis

Net patyrusiems agrarininkams „NMA agro“ programa dar sunkiai perprantama. Praėjusią savaitę NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus,  Tiesioginės paramos kontrolės skyriaus vedėjas Aušrius Kučinskas ir vyriausioji specialistė Jūratė Kučienė instruktavo Ukmergės r. UAB „Atkočių agroservisas“,  Berčiūnų, Bernatonių (Panevėžio r.), Nemuno (Prienų r.), Guostagalio (Pakruojo r.)   žemės ūkio bendrovių atstovus, kaip teisingai naudotis NMA mobiliąja programėle.

„Vieną mygtuką“ irgi reklamavo

Nemažai ūkininkų – vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Tas pavadinimas „Android“ jiems skamba kaip kažkoks nesuprantamas burtažodis. Daugelis teturi senus „Nokia“ mobiliuosius telefonus, skirtus kalbėtis (net ir turtingas pramogų verslo ryklys Arūnas Valinskas prisipažino, kad neturi išmaniojo telefono, labiau mėgsta „retro“ stiliaus mobiliuosius telefonus).

Ar su „androidais“ (terminas, apibūdinantis į žmogų panašų robotą, pirmiausia pavartotas fantastiniuose romanuose ir filmuose) neatsitiks taip, kaip kadaise su „vieno mygtuko pagalbos“ įrenginiais, kuriuos policija išdalino kaimo vienkiemių senukams prisišaukti pagalbos užpuolus banditams, tačiau tie mygtukai nusikalstamumo kaime nesumažino? Policijai programa pasirodė per brangi, o dabar ji tik retkarčiais prisimenama. Ir anaiptol nevadinama „sėkmės istorija“.

Sunkiau įprasti

„Įsidiegti kokią naują technologiją – ne pats didžiausias rūpestis. Sunkiau išmokti ja naudotis. Naujovės sutaupo pinigų, padeda greičiau pasiekti tikslų, bet tik tada, kai visiškai perpranti jas. Manau, NMA turi leisti dvi galimybes. Viena – jaunajai ūkininkų kartai, kita – nueinančiajai. Vyresni ūkininkai, jeigu pageidautų, turi teisę paprasčiau gauti tiesiogines išmokas, teikti popierines paraiškas pagal Kaimo plėtros programą. Laikau save pažangiu ūkininku, bet elektroninio žemės ūkio naudmenų deklaravimo atsisakiau. Tapo pernelyg sudėtingas. Iš namų jau neverta deklaruoti“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas.

Ką ir kaip spausti?

Ūkininko A. Bardausko nuomone, jeigu NMA nepaliks ūkininkams kito pasirinkimo, tik mobiliąją programėlę, dalis žemdirbių gali likti be paramos arba bus nuolat baudžiami dėl pažeidimų. „Vyresniesiems bus sunku rasti tuos informacinius portalus, prisijungti. Lengva kompiuterininkams, kurie kasdien įrenginėja arba tvarko programinę įrangą, šaipytis iš „negrabių“ ūkininkų, „nesugebančių“ parsisiųsti mobiliųjų aplikacijų. Bet kaip žemdirbiui, kuris tik kartą per metus deklaruoja pasėlius, per visus nesibaigiančius darbus nepamiršti, ką ir kaip spausti? Ir Valstybinė mokesčių inspekcija, komerciniai bankai stengiasi savo paslaugas kuo labiau „modernizuoti“. Iš tiesų – apsunkinti“, – stebėjosi Raseinių r. ūkininkas.

Informacinių technologijų krizė

Pasaulinio informacijos tinklo plėtra palengvino žmonijos kasdienybę, be jo būtų sunku gyventi. Tačiau didžiąsias informacinių technologijų bendroves dabar nuolat krečia skandalai: nutekinami prisijungusių žmonių ir įmonių duomenys, paskleidžiamos „fake news“ („melagingos naujienos“). Šį trečiadienį visame pasaulyje  ilgiausiai istorijoje sutriko ir neveikė populiarusis socialinis tinklas „Facebook“ bei jo padaliniai „Messenger“ (nemokama susirašinėjimų ir pokalbių programa), „Instagram“ (nuotraukų ir kitokio vaizdinio turinio dalinimosi socialinis tinklas). Didžiųjų šalių specialialiųjų tarnybų agentai vengia apie savo veiklą viršininkams pranešinėti elektroniniu paštu ar mobiliojo telefono trumposiomis žinutėmis, mieliau diplomatiniu paštu siunčia paprastomis rašomosiomis mašinėlėmis atspausdintą žvalgybinę informaciją.

Teko prisiminti popierines paraiškas

Lūžta, stringa ne tik pasaulinės, bet ir vietinės elektroninės duomenų talpyklos.

Pernai gruodžio 21 d. sutriko valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ administruojama Žemės ūkio ministerijos informacinė sistema ŽŪMIS, ūkininkai negalėjo siųsti elektroninių paraiškų ekonominei veiklai kaimo vietovėse pradėti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą. Per tris NMA papildomai suteiktas dienas europinės paramos norintiems žemdirbiams teko ant popieriaus surašyti savo prašymus.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas