Prosenelių žemėje auga uogos ir... hailendai

Įsikūrė prosenelių žemėje

„Ūkininkauti pradėjau gal kiek atsitiktinai. Vydenių tarybiniame ūkyje dirbau agronomu, kai, atkūrus Nepriklausomybę ir žlugus ūkiams bei kolūkiams, tėvas paveldėjo dalį prosenelių žemės, kurią padovanojo man. Nebelikus ūkio, kuriame dirbau, gyvenome ūkiškai. Aš dirbau statybų sektoriuje, žmona – biologijos mokytoja. Kai sušlubavo sveikata, nusprendžiau pasirinkti žemės ūkį“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo V. Keršys.

Nuo 2006 m. sutuoktiniai dirba tik ūkyje. Augino kiaules – laikė paršavedes ir bekonus, taip pat avis, karves, turėjo įrengtus tvartus ir augino braškes. V. Keršys savo pomėgiui dar augino ir egzotinių vištų. Keršiai sėkmingai ūkininkavo maždaug aštuonerius metus, kol Lietuvoje neprasidėjo afrikinis kiaulių maras, ir kiaulių auginimo teko atsisakyti.

„Gaila buvo griauti tvartus, tad žmonos iniciatyva pradėjome auginti dedekles vištas, išplėtėme uogynus. Šiandien mūsų ūkininkavimo pagrindą sudaro uogininkystė. Turime 6 ha braškynų, apie 1,5 ha aviečių, 0,5 ha slyvų, dar auginame šiek tiek gervuogių, šilauogių. Dviejuose dideliuose šiltnamiuose auginame agurkus, pomidorus, svogūnų laiškus, krapus. Daržininkystė eina tik šalia uogininkystės, jos apimtis nėra didelė“, – pabrėžė ūkininkas.

Neseniai varėniškiai pradėjo auginti hailendų veislės mėsinius galvijus, kurių mėsa vertinga, o jie nėra reiklūs laikymo sąlygoms – net ir žiemą gali gyventi lauke, gražiai nuėda aplink besidriekiančiose nederlingose žemėse augančią žolę. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai – ir pievų nereikia šienauti, ir gyvuliai išmaitinami. Šiuo metu Keršių ūkyje auga 22 hailendų banda.

Tenka dalytis su gamta

„Ūkininkų turgeliuose prekiaudami braškėmis, šalia padėdavome ir egzotinių vištų kiaušinių bei nuo savų reikmių likusių daržovių. Žmonės viską noriai pirko. Supratę, kad yra didelis kiaušinių poreikis, rekonstravome tvartą ir nusipirkome dedeklių vištų. Šis žingsnis pasiteisino“, – prisipažino V. Keršys, kurio šeimos ūkyje pastaruoju metu gyvena keli šimtai dedeklių. 

Specialiai joms įrengtame aptvare dedeklės vaikšto laisvai, o pradėjus temti, pačios tvarkingai sueina į vištidę. Dabar, kai daržovės beveik nuimtos, joms leidžiama laisvai vaikščioti ir po laukus.

„Vištomis tenka dalytis su lapėmis ir vanagais – nieko čia nepadarysi. Nuo lapių apsaugo du vilkšuniai, tad jos retai nutveria kokią vištą, o nuo vanagų apsisaugoti sunkiau. Yra buvę atvejų, kad vanagas tiesiog pro pat veidą praskrenda ir iš karto pasigirsta didžiulis vištų keliamas triukšmas. Nubėgu, bet jis jau būna suspėjęs nustverti vištą. Kartais pavyksta išgelbėti, kartais – ne. Kasdien neišneša vištų, bet kartą per savaitę ar mėnesį pasitaiko. Jei per metus dingsta 5–7 vištos, tai nieko tokio, reikia dalytis su gamta“, – nepyksta dėl prarastų vištų ūkininkas.

Kiaušinius Keršiai parduoda Vilniaus ūkininkų turgeliuose. „Nusprendėme dirbti tiesiogiai su vartotojais. Taip užsimezga ryšys, atsiranda pasitikėjimas. Gerai ir vienai, ir kitai pusei. Mes žinome, kad tikrai parduosime prekes, o pirkėjai žino, kad nusipirks tikrai kokybišką produktą“, – kalbėjo V. Keršys.

Ankstyviausių neaugina

Varėniškiai augina vidutinio ankstyvumo braškių veisles: ‘Rumba’, ‘Corri’, ‘Alba’ ir vėlyvąją veislę ‘Malvina’. Veislės pasirinktos taip, kad uogos užderėtų ne vienu metu, bet atskirais ploteliais.

„Ankstyviausių braškių veislių neturime, nes su jomis problema – dažnai jų žiedai nušąla. Tačiau vis vien braškėmis prekiauti pradedame anksti – vieni pirmųjų. Esame pasistatę 20 a tunelinį šiltnamį. Jame braškės pasodintos grunte, bet kai auga uždengtos, vidutinio vėlyvumo veislės sunoksta 2–3 sav. anksčiau nei įprastai ir susilygina su ankstyvosiomis. Tuneliuose įrengtas kapiliarinis laistymas, kiekviena braškė gauna reikalingą drėgmės kiekį“, – patikino V. Keršys.

Jo teigimu, braškes auginti tuneliniuose šiltnamiuose yra gana patogu, uždengus ar atidengus jo galus, galima reguliuoti oro temperatūrą. Praėjusiais metais, kai orai buvo šaltesni, teko tunelinį šiltnamį papildomai apdengti agroplėvele ir taip pavyko braškes apsaugoti nuo šalnų. Šalnos pakenkė tik laukuose augusioms braškėms. Vienas laukas nukentėjo taip stipriai, kad jo ūkininkai net neskynė – negausų derlių leido nusiskinti į ūkį atvykusiems pirkėjams.

„Skynėjai tokiuose prastai užderėjusiuose plotuose nedirba, nes jiems mokama už nuskintų uogų kilogramus, o kai derlius prastas ir uogas reikia rankioti, daug neuždirbsi. Geras braškių derlius užtikrina gerą uždarbį ir mums, ir skynėjams“, – aiškino uogų augintojas ir pridūrė, kad šiemet braškėmis prekiauti pradėjo gegužės paskutinę savaitę, o baigė liepos pabaigoje. Žinių, kaip auginti braškes, semtis ūkininkai važiuoja į seminarus Lenkijoje, kur jie būna aukštesnio lygio nei Lietuvoje.

Avietes realizuoti sunku

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.