Protesto akcija privertė perdirbėjus aiškintis

Prie UAB „Marijampolės pieno konservai“ įmonės atvyko pieno gamintojai daugiausiai iš tų pieno ūkių, kurių pieną superka būtent ši įmonė. Pieno ūkių savininkai liejo nuoskaudą, kad pieno supirkimo kainos per pastaruosius mėnesius drastiškai krito, nors parduotuvių lentynose produktai tikrai nepigo, be to, sumažėjus elektros ir dujų kainoms, pieno perdirbimo įmonėms gamybos kaštai, anot ūkininkų, taip pat turėjo mažėti.

Ūkininkai įsitikinę, kad susiduria su didele neteisybe ir apgaule, nes, jų manymu, perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Suvalkiečiai masiškai naikina pieno ūkius, nes, paskaičiavus pieno ūkio kaštus ir pajamas, patiriami nemaži nuostoliai. Norėdami išgyventi sunkmetį didieji pieno ūkiai ėmė mažinti karvėms pašarų racioną ir normas, tačiau tai iš karto ženkliai atsiliepė ir primelžiamo pieno kiekiui. Ūkiai, kurie susisaistę paramų, paskolų įsipareigojimais, šiuo metu ypač keblioje situacijoje ir dėl drastiškai kritusių kainų negali nei tęsti veiklos, nei ją stabdyti.

Vilkaviškio krašto ūkininkas Arvydas Šlivinskas neseniai likvidavo vieną didžiausių šiame rajone pieno ūkių.

„Kai pardaviau savo 120 karvių, už pieno litrą buvo mokama 24 centai. Reikėdavo parduoti užaugintus javus, kad galėčiau išlaikyti pieno ūkį. Dabar matau, kad situacija dar blogesnė. Atvykau palaikyti protestuojančiųjų, nes tai yra pasityčiojimas iš ūkininkų, o karves jau turbūt neužilgo matysime tik zoologijos sode. Ypač Lietuvos juodmargės, šėmosios bus egzotiniai gyvūnai. Mano žiniomis, dabar Vilkaviškio rajone vienas ūkis 75 karves likviduoja, kitas ūkis 25 Lietuvos šėmąsias parduoda, dar vienas Matlaukyje irgi 28 karves parduoda į Lenkiją. Apie 130 karvių per artimiausius du mėnesius neliks mūsų rajone. O ką kalbėti apie kitus? Girdime vien tik apie likviduojamus ūkius.

Lenkijoje kainos taip pat už pieną dabar kiek pakrito, bet vis tiek mokama gerokai daugiau nei Lietuvoje, be to, valstybės kitas požiūris, pieno ūkiai remiami, jie gauna išmokas, kiti aplinkosaugos reikalavimai. Ūkininkas Lenkijoje laikantis 25 karves, kai palankios kainos, iš Lietuvos papildomai atsiveža apie10 karvių, kai kainos krinta, išrūšiuoja ir nereikalingas likviduoja. Jų pieno ūkiai klesti, ir ne be mūsų pagalbos“, – sako A. Šlivinskas.

Iš Lazdijų rajono atvykę jaunieji ūkininkai sakė, kad yra paėmę paskolas, sukūrę pieno ūkius, o dabar, kai kainos krenta, tai ir ūpas ūkininkauti krenta taip pat.

Jaunuolis iš Vilkaviškio r., besimokantis paskutinėje klasėje, ketina perimti iš tėvų pieno ūkį. Šie nori likviduoti bandą, bet Martynas primygtinai prašo, kad šie neparduotų karvių. Deja, jei pieno kainos nepakils, tikriausiai vaikino svajonė ūkininkauti bus sužlugdyta.

Iš Marijampolės r. Širvydų kaimo į protesto akciją atvykę ūkininkai Andrius ir Odeta Marcinkevičiai atvežė išdalinti 3 bidonus pieno. Jaunieji ūkininkai laiko 16 karvių, už litrą pieno iš supirkėjų dabar gauna 21 centą.

Anot Andriaus, nuo seno buvo sakoma, kad 2 litrai pieno turi kainuoti maždaug tiek, kiek litras degalų. Taigi, paskaičiuoti paprasta, kas ir kaip. Išlaidos pieno ūkiams pastaruoju metu ženkliai išaugo, o kainos kai pradėjo kristi, tai niekaip nesustoja. Pienas jau pigesnis už vandenį.   

„Jei tylėsim ir kentėsim, toliau bus dar blogiau. Turime būti vieningi ir kovoti už savo ūkių išlikimą. Mes daugiavaikė šeima, auginame 4 vaikučius. Turime ne tik savo pieno ūkį, bet dirbame ir bendrovėje, kuri turi karvių fermas. Visus mus dabar skriaudžia ir nežinia, kuo visa tai baigsis.

Ketinome investuoti į pieno ūkį, pirkti naujos įrangos, laimė, to nepadarėme, nes nežinia kaip reikėtų dabar išgyventi. Džiaugiamės, kad nesame įsipareigoję bankams ir nepaėmę paskolų, nes tuomet būtų visiškas krachas ir neviltis. Mes savo vaikus mokiname, kad pinigai uždirbami sąžiningu darbu, į užsienį nenorime išvažiuoti, bet jei toliau taip bus, nieko kito neliks, kaip pasiėmus vaikus keliauti svetur“, – tikino ūkininkai.

Marijampoliečiai Neringa Valinčienė ir Zenius Jasulaitis buvo tarp tų, kurie atvyko ne tik palaikyti protesto dalyvių, bet ir gauti nemokamai čia dalijamo kaimiško pieno.

Pasak Z. Jasulaičio, jis puikiai žinąs, kiek dabar supirkėjai moka už pieną ūkininkams ir kiek tenka pakloti už pieno produktus parduotuvėje. Vyriškis tikina, kad ši neteisybė piktina ne tik kaimo gyventojus, bet ir miestiečius, mat pieno produktų kainos išaugo keleriopai, o nei atlyginimai, nei pensijos tiek nepadidėjo. Ypač jam apmaudu, kad taip nuvertinamas sunkus ūkininkų darbas, kai pienas nevertas nei keliolikos centų. Anot N. Valinčienės, ji mielai pirktų tik ūkininkų pieną.

„Anksčiau į mikrorajonus atvažiuodavo ūkininkai su šviežiu pienu, jų laukdavome ir džiaugdavomės, kad galime įsigyti tikro, kaimiško pienuko, iš kurio ir sviesto, ir varškės, ir sūrį pasigamindavome. O koks skanus rūgpienis iš jo būdavo! Bet va, dabar uždrausta, ūkininkai negali taip kaip anksčiau miestuose prekiauti pienu. Geriam dabar pirktinį pieną, kuris neturi nei skonio, nei kvapo, kažkoks iš pieno miltelių pagamintas bizalas, kainuojantis daug daugiau nei tikras kaimiškas pienas. Ar tai normalu?“, – piktinosi moteriškė, o jai pritarė visas būrys pagyvenusio amžiaus žmonių, atvykusių čia su įvairios talpos indais pienui.

UAB „Marijampolės pieno konservai“ vadovas Henrikas Karpavičius susitikime su žiniasklaidos atstovais tikino, kad pienas įmonei gyvybiškai reikalingas ir be jo įmonė negalėtų gyvuoti. Tačiau už pieno kainas atsakingas ne tik perdirbėjai, ją nulemia ir rinka.

„Mūsų įmonė daugiau kaip 80 proc. pagamintos produkcijos eksportuoja. Kai rinkoje produktų kainos buvo aukštos, mes pieno gamintojams taip pat buvome padidinę kainas už pieną. Deja, pastaruoju metu ir grietinėlės, ir lieso pieno miltų kainos ženkliai krito ne keliais procentais, bet beveik perpus. Kodėl taip nutiko, kol kas sunku atsakyti, tikriausiai yra eilė įvairių aspektų. Pasaulinėse rinkose esame smulkūs žaidėjai, tad sprendimai dėl kainų ne visai nuo mūsų priklauso. Jei pieno produktų kainos rinkoje kils, mes, be jokių abejonių, taip pat didinsime pieno supirkimo kainas“, – tikino Marijampolės įmonės vadovas H. Karpavičius.

UAB „Marijampolės pieno konservai“ gen. direktorius H. Karpavičius, iš pradžių dvejojęs, vis tik ryžosi išeiti susitikti su protestuojančiais žemdirbiais.

Protesto akcijos dalyviai įmonės vadovui išsakė tai, kas kaupėsi visą pusmetį, kuomet kainos už pieną ėmė kristi ir pieno ūkiai atsidūrė ant bankroto ribos. Pasipiktinimo banga buvo išties nemaža, ir nebuvo paprasta įmonės vadovui atlaikyti laviną kaltinimų.

Akivaizdu, kad kompromisų teks ieškoti, nes nei ūkininkai be perdirbėjų, nei šie be ūkininkų negali gyvuoti. Prekybininkams taip pat teks prisiimti dalį kaltės dėl kainų politikos, o ir valstybė negalės likti nuošalyje. Norint, kad pieno ūkiai Lietuvoje išliktų, reikia bendro susitelkimo ir protingų kainų bei kaštų dalybų. Šia protesto akcija buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neteisingą kainos pasiskirstymą maisto grandinėje ir pakviesti prekybininkų ir perdirbėjų sprendimų priėmėjus į tiesiogines derybas dėl teisingos kainodaros tiek pirkėjams, tiek pieno gamintojams. Jei situacija nesikeis, protesto akcijos organizatoriai ir dalyviai neketina nurimti, protestų bus rengiama daugiau ir dar platesniu mastu.

ŪP korespondentė Milda JONKIENĖ

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.