„Protestas turėtų prasidėti kovo 1 dieną, 10 val. ryte. Tai nebus pilnutinė (buvusio – BNS) pasienio kontrolės punkto blokada, mes kaip ūkininkai, kartu su tarnybomis iš Lenkijos pusės, norėtume tikrinti, kas sunkvežimiuose yra vežama, ypač atkreipiant dėmesį į tas transporto priemones, kurios turi potencialą vežti žemės ūkio produkciją. Žinoma, tas neliečia asmeninio transporto“, – pirmadienį LRT radijui per vertėją sakė K. Pieczynskis.
Anot jo, Lenkijos žemdirbiai susirūpinę, kad Ukrainos grūdams tranzitu keliaujant į Baltijos jūros uostus, dalis produkcijos galimai lieka Lenkijoje.
„Blokavimo Lietuvos sienos klausimas iškilo galvojant apie tai, kaip padidinti spaudimą Lenkijos Vyriausybei ir dėl galimų ne visiškai teisėtų žemės ūkio produkcijos gabenimų tarp Lenkijos ir Lietuvos. (...) Prašau supratimo, nes mes tiesiog norime atkreipti dėmesį“, – teigė jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lenkijos ūkininkų įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija – pagrįsti.
„Lenkijos ūkininkai įtaria, kad tie grūdai apsisukę važiuoja atgal. Turim žinių, kad Lietuvoje yra sumalami ukrainietiški grūdai ir į Lenkiją išvežami miltai, jau lietuviški. Neva tai iš lietuviškų grūdų, tai tokių žinių turim. (...) Aš žinau tikrai, kad atvažiuoja ukrainietiški grūdai į Lietuvą, o Lietuvos muitinė to nežino“, – BNS sakė A. Macijauskas.
Anot jo, Lietuvos ūkininkai fiksuoja, fotografuoja ukrainietiškus grūdus, tačiau apie jų įvežimą į šalį oficialioje statistikoje informacijos nėra.
„Žmonės mato, kas iškraunama sandėliuose, malūnuose. Kokie tie numeriai ir iš kur ta produkcija yra atvažiavusi. Bet jie negali patikrinti dokumentų, jie neturi tokios teisės. Bet jie mato – fotografuoja, filmuoja ir taip toliau“, – teigė asociacijos vadovas.
„Jeigu dokumentuose būtų nurodyta, kad tie grūdai yra, tai Lietuvos muitinės departamentas tą užfiksuotų ir tai matytume statistikoje, bet statistikoje, toje eilutėje rodo, kad iš Ukrainos grūdų nėra jokio importo. Ką tai reiškia, tai reiškia, kad ukrainietiški grūdai atvažiuoja kaip kažkokie kitokie“, – pabrėžė jis.
A. Macijauskas pridūrė, kad tiek Lenkijos ūkininkų pasipiktinimas, tiek realybės ir statistikos neatitikimai rodo, kad kažkur Lietuvos institucijose nėra gerai atliekamas darbas.
„Lietuvos tarnybos iš viso netikrina, jokio pasienio jos netikrina – nei su Latvija, nei su Lenkija, nei su Baltarusija, nei su Kaliningradu. Jos leidžia tiems grūdams judėti laisvai, be jokių patikrų, be jokios kontrolės. (...) Tas yra labai keista ir kelia labai didelių įtarimų, kad Lietuvos institucijos neatlieka savo darbo“, – sakė jis.
Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.
Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.
Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, kuriuos skelbia Žemės ūkio ministerija, pernai iš Lenkijos importuota 39,2 proc. grūdų mažiau nei 2022 metais, jie sudarė 0,2 proc. viso Lietuvos grūdų importo (2022 metais – 2,2 proc.).
Eksportuoti grūdai į Lenkiją sudarė 0,8 proc. viso Lietuvos eksporto kiekio ir 1,5 proc. jo vertės (2022 metais – 0,9 ir 1,4 proc.).
Ukraina į Europos Sąjungą (ES) pernai eksportavo 19,77 mln. tonų grūdų – 24 proc. daugiau negu 2022 metais, visame ES javų importe tai sudarė 5,2 proc., o 2022 metais – 8,6 proc. Kviečių iš Ukrainos į ES šalis kiekis 2023 metais buvo beveik dvigubai didesnis, palyginti su 2022 metais.
Ukrainos grūdų importas į Lietuvą pernai padidėjo 1,5 proc. iki 115,7 tūkst. tonų, o į Lenkiją – sumažėjo 59 proc. iki 1 mln. tonų.
Autorė Goda Vileikytė / BNS
Asociatyvi 123rf nuotr.
Reaguodama į situaciją regione, Žemės ūkio ministerija imasi griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai.
Įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, bus stabdomi ir tikrinami visi iš padidintos rizikos šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai. Į padidintos rizikos šalių sąrašą yra įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos Ukrainos teritorijos, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazija ir Pietų Osetija.
Bus tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė. Produkcija bus tiriama dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, metalų (švino, kadmio), taip pat bus atliekami tyrimai produkcijos kilmei nustatyti.
Atitinkamus kontrolės pokyčius numatantis žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas, kuriuo keičiamos Valstybinės pašarų priežiūros taisyklės, bus pasirašytas baigus privalomas derinimo procedūras.
Kontrolės priemones dėl maistui skirtų grūdų nustatys ir įgyvendins Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji tikrins į Lietuvą įvežamus javų (kviečių, rugių, miežių, avižų, kukurūzų, ryžių, grikių, sorų) grūdus ir galutinius javų produktus (kruopas, miltus, sėlenas, gemalus ir kt.).
Žemės ūkio ministerija
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) kreipėsi į Vyriausybę, kviesdamas priimti atitinkamus sprendimus dėl žemės ūkio produkcijos ir pašarų importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą uždraudimo, taip pat dėl reikalingų įstatymų projektų pateikimo Seimo pavasario sesijoje.
Lietuva galėtų tapti dar viena Europos Sąjungos valstybe nare, uždraudusia Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą po to, kai praėjusią savaitę Latvijos Respublikos Saeima priėmė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis laikinai, iki 2025 m. liepos 1 d., uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą į Latviją Taip pat uždrausta į Latviją iš kitų trečiųjų šalių įvežti tuos žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
KRK atkreipė dėmesį į Lenkijos ūkininkų ketinimus nuo šių metų kovo 1 d. blokuoti kelią tarp Lietuvos ir Lenkijos, ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Blokados tikslas, kaip teigia Lenkijos ūkininkai, – siekis stabdyti ukrainietiškų grūdų eksportą per Lietuvą į Lenkiją.
Atsižvelgdamas į tai, KRK prašo Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės, užsienio reikalų, žemės ūkio ir susisiekimo ministrų visais įmanomais diplomatiniais būdais spręsti susidariusią situaciją, siekiant, kad kelias tarp Lietuvos ir Lenkijos nebūtų blokuojamas.
Seimo Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetai taip pat imasi iniciatyvos artimiausiu metu organizuoti susitikimą su Ukrainos ir Lenkijos ūkininkų asociacijų vadovais ir kolegomis parlamentarais susidariusiai padėčiai pakeisti.
KRK biuro informacija