Protrūkio srovės Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje

Protrūkio srovės ypač aktualios vasarą, kai prie jūros gausėja poilsiautojų. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje gelbėtojams kasmet tenka gelbėti dešimtis į šias sroves papuolusių žmonių, o kituose pasaulio krantuose šios srovės kasmet nusineša šimtus ar net tūkstančius gyvybių.

Viešojoje erdvėje protrūkio srovės dažnai vadinamos atgalinėmis srovėmis arba siejamos su vadinamosiomis duobėmis, nes šių srovių susidarymas glaudžiai susijęs su jūros priekrantės reljefu.

Kokiomis sąlygomis jos susidaro?

Lietuvos pajūryje protrūkio srovės dažniausiai fiksuojamos, kai:

• pučia vakarinių krypčių vėjai (bangos keliauja statmenai krantui),
• bangos siekia bent keliasdešimt centimetrų ar daugiau,
• priekrantėje susiformuoja sėklių ragai ir tarp jų esančios įlankos (vadinamosios duobės).

Kas vyksta po vandeniu, esant šioms sąlygoms?

Protrūkio srovėms atsirasti būtini vandens lygio gradientai priekrantėje. Dėl mažesnio gylio ties sėklių ragais statmenos krantui bangos gožta intensyviau nei įlankose. Dėl to ties sėklių ragais susidaro didesnė bangų patvanka, o palei krantą ima formuotis kompensacinio pobūdžio srovės. Šios srovės, judėdamos išilgai kranto, susitinka ties įlankomis ir suformuoja siaurą, stiprų vandens srautą, nukreiptą jūros link – protrūkio srovę.

Kaip jas tiria Geoaplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkai?

Siekdami geriau suprasti protrūkio srovių veikimo mechanizmus, Geoaplinkos tyrimų laboratorijos mokslininkai kartu su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto tyrėjais vykdo lauko tyrimus, kuriuose pasitelkiami specialūs plūdurai su GPS imtuvais.

Šie plūdurai leidžiami į priekrantės zoną ir, nešami povandeninių srovių, nuolat registruoja savo geografinę padėtį. Tokiu būdu gaunami duomenys apie srovių trajektorijas ir greičius, leidžiantys detaliai analizuoti jų dinamiką.

Ką rodo atlikti tyrimai?

Protrūkio srovės iš esmės yra aptinkamos išilgai viso Lietuvos pajūrio kranto, o Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje užfiksuotas jų greitis siekia iki 1,6 m/s.

Atlikti tyrimai rodo, kad protrūkio srovėms būdingas dvejopo pobūdžio judėjimas:

• greitas, jūros link nukreiptas judėjimas, išeinant už gožos zonos ribų (27 proc. užfiksuotų atvejų);
• sūkurinio (cirkuliacinio) pobūdžio judėjimas (73 proc. užfiksuotų atvejų). Maksimalus užfiksuotas protrūkio srovių formuojamų sūkurių skaičius tyrimo vietose siekė 19.

Tai rodo, kad protrūkio srovės dažniausiai formuoja uždaras cirkuliacijos sistemas: protrūkio srovės kanalu jūros link pajudėjęs vandens srautas vėliau pasuka išilgai kranto ir, judėdamas palei sėkliaus ragus, grįžta prie kranto linijos. Šie rezultatai papildo viešojoje erdvėje vyraujančią nuostatą, jog protrūkio srovės veikia tik kaip kryptingi „atgaliniai“ vandens srautai.

Yra ypač svarbu nustatyti protrūkio srovių judėjimo pobūdį, siekiant įvertinti šių srovių pavojingumą bei numatyti efektyviausias elgsenos ir gelbėjimosi strategijas poilsiautojams, patekusiems į šias sroves.

Gamtos tyrimų centro informacija