Provincija tampa senolių rezervatu

Sostinė ir provincija – du skirtingi visuomenės poliai, pasižymintys savomis ypatybėmis, specifine veikla ir negailestinga statistika. Galima sakyti, kad šie poliai gyvena kiekvienas savame pasaulyje ir vienas kito nesupranta. Sostinė tampa  gyvybės, augimo, plėtros erdve, o provinciją galėtume pavadinti senolių rezervatu.

Kodėl neinvestuojama kaime?

Sostinės klerkai neretai piktinasi pasyvia investavimo politika rajonuose, ypač kaimiškuose. Juk investicijos – tai naujos darbo vietos, sutvarkyta infrastruktūra, aktyvesnis gyvenimas, kitas gėris.

Investuotojas, ketinantis įsikurti kokiame nors nedideliame miestelyje, pirmiausia žiūri, ar jo veiklai užteks darbo jėgos, ar patogūs keliai, kitos komunikacijos. Galų gale provincijoje įsikuria nedidelės įmonės, nereikalaujančios daug darbo rankų.

Antai Skuodo r. Mosėdžio miestelyje džiaugiamasi prieš porą metų įsikūrusia įmone, kurioje dirba apie keturias dešimtis žmonių. Tiems žmonėms nebereikia anksti ryte skubėti į autobusų stotelę, iš kurios juos paims autobusas ir valandą veš iki darbo vietos už pusšimčio ar daugiau kilometrų.

Darbo dienai pasibaigus jiems tuo pačiu keliu nereikės grįžti atgal, po sekinamo darbo šildyti namus, sužiūrėti vaikus.

Tokių gražių pavyzdžių būna, bet nedaug. Investuotojai pasižiūri į tos gyvenamosios vietos statistiką ir nusprendžia keltis arčiau miestų, kur darbo jėgos pasiūla didesnė.

Su kokia statistika jie susipažįsta?

Akivaizdus atotrūkis

Atsiverskime Statistikos departamento interneto svetainę ir peržiūrėkime jos duomenis įvairiais pjūviais. Čia rasime gana informatyvią lentelę, kurioje pateiktas gyventojų skaičius įvairiuose regionuose pagal amžių. Savaime suprantama, žmonės, vyresni nei 65 metų,  yra pensinio amžiaus. Jie jau nėra aktyvūs ekonominėje veikloje, jiems, net ir labai norint, nebūtų lengva įsidarbinti. Vidutiniškai Lietuvoje tokių žmonių yra kone 20 proc. ir pastaraisiais metais šis skaičius keitėsi vos viena kita dešimtąja procento dalimi.

Šalies Sostinės regione šis duomuo mažesnis – 16,8 proc., ir taip pat beveik nesikeitė. Tačiau Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione matome gerokai didesnį skaičių – 21,2 proc., per pastaruosius penkerius metus šis skaičius ūgtelėjo procentu. Kitaip sakant, senolių, skaičiuojant procentais, šiame regione daugiau nei Sostinės regione ir visoje Lietuvoje.

Klaipėdos apskrityje šis skaičius yra 19,3 proc., ir pastaraisiais metais augo puse procento, Telšių – 20,4 proc. (augo 1 proc.), o daugiausia – Utenos apskrityje, kur senolių yra 25 proc., ir nuo 2017 m. padidėjo kone dviem procentais.

Lyginant geriausius (Sostinės regiono) ir prasčiausius (Utenos apskr.) rodiklius matyti, kad skirtumas yra beveik 10 proc. Tačiau, jei sugebėtume išskirti dar detaliau, kiek tokių žmonių yra grynai kaimiškose vietovėse, pamatytume dar didesnius skirtumus. Štai kodėl nuvykę į atokią vietovę matome joje klibikščiuojančius pagyvenusio amžiaus žmones, o sostinėje (ir kituose miestuose, žinoma) dominuojantį jaunimą.

Kaimas nyksta

Panagrinėkime,  kad ir jau minėtą Mosėdžio seniūniją. Visoje Klaipėdos apskrityje pensinio amžiaus žmonių yra 19,3 proc. (beveik penktadalis). Mosėdyje iš viso gyvena 2,1 tūkst. gyventojų, o 65 metų amžiaus ir vyresnių – 478. Tad skaičiuojant procentais susidarys beveik 23 proc.

Ne paslaptis, kad gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Tiesa, per pastaruosius dvejus metus jis beveik nesikeitė, per praėjusius metus net paaugo 1,5 tūkst., tačiau provincijos ši išimtis neliečia. Tai patvirtina ir Statistikos departamento informacija. Gilinantis į kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimą pavyko aptikti fenomenalų faktą. Nuo 2017 m. iki 2021 m. liepos 1 d. kaimo gyventojų visoje Lietuvoje sumažėjo nuo 937 tūkst. iki 906 tūkst., arba 31 tūkstančiu. O Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione sumažėjo atitinkamai nuo 767 tūkst. iki 732 tūkst., arba 35 tūkstančiais. Kitaip sakant, šiame regione kaimas nyksta sparčiau nei visoje Lietuvoje.

Viską sugeria sostinė

Dalį provincijos gyventojų tarsi juodoji skylė sugeria sostinė, į kurią 2020 m. iš kitų apskričių atvyko 4,3 tūkst. gyventojų. Kaunas ir Klaipėda gerokai nusileido. Tačiau yra ir natūralūs procesai. Kaip jau išsiaiškinome, kaime gyvena daugiau senyvo amžiaus žmonių, tad natūralu, kad ir mirusiųjų čia daugiau. Antai Sostinės regione 2020 m. kiekvienam tūkstančiui gyventojų teko 12,8 mirties atvejų, Klaipėdos apskrityje – 15, o Utenos apskrityje daugiausia – beveik 21.

Tačiau gimstamumo rodikliai atvirkštiniai. Sostinės regione tūkstančiui gyventojų per metus gimė 10,3, Klaipėdos apskrityje – 9,4, Utenos – 6,9 vaiko. Tai labai puikiai suprantama – pensininkai vaikų negimdo.

Visi šie nenumaldomai stiprėjantys veiksniai lemia, kad provincija tampa senolių rezervatu, kuriame ima galioti savos taisyklės.

Mažėja gyvulininkystės ūkių

Žemės ūkis, kaip ir kiti verslai, orientuojasi į didesnės pridėtinės vertės gamybą. Viena to priežasčių – darbo rankų trūkumas. Vyresnio amžiaus ūkininkai, nebepajėgiantys susitvarkyti su savo ūkiais, perleidžia juos svetimiems, nes vaikai likti kaime dažniausiai nenori. Taip ūkiai stambėja, juose įdiegiama mechanizacija ir automatizacija.

Senėjimas tampa priežastimi nykti ir gyvulininkystės ūkiams – juose reikia daugiau fizinės jėgos ir laiko, o kultivuojantys augalininkystę yra sąlygiškai laisvesni, žiemos metu jie net sugeba įsidarbinti papildomuose darbuose.

Klesti laidojimo paslaugos

Tačiau ne vien žemės ūkis patiria visuomenės senėjimo padarinius. Antai vienoje rajoninėje gydymo įstaigoje iš 12 šeimos gydytojų 4 yra pensininkai, o dar du – ties pensijos slenksčiu. Iš tų pensininkų dar bene du jau sulaukę 70 metų. Rajono valdžia per galvą verčiasi, siekdama pritraukti jaunus gydytojus, siūlo ir negrąžinamas išmokas, ir paramą studijuojant, deja, provincija jaunų žmonių nevilioja.

Labai panaši situacija ir kitose įstaigose – mokyklose, globos namuose

Vienas verslas provincijoje vis dėlto klesti: su laidojimo paslaugomis susijusių įmonių prisikūrė kaip niekada daug. Tai ir pačių laidotuvių organizavimas, gedulingų pietų ruošimas, paminklų gamyba, kapinių priežiūra. Vaizdingai galėtume pasakyti, kad šiame senolių rezervate senoliai prižiūri senolius, ir tik laiko klausimas, kada iš vieno ar kito kaimo pajudės paskutinis katafalkas.

123rf  nuotrauka

Provincija, investicijos kaime, pensijinis amžius, gimstatumo rodikliai, Juozas Skripkauskas, Kaimo laikraštis