Provincijoje keleivinė tampa miražu

Autobusams nėra ateities?

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, šiuo metu 28 įmonės Lietuvoje turi 230 leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) duomenys rodo, kad 2019 m. 43 vežėjai vežė keleivius 363 maršrutais. Taigi pastarųjų metų pokytis – šokiruojantis. Susisiekimo ministras M. Skuodis tokią padėtį norėtų nurašyti COVID-19 pandemijai, tačiau LTSA norom nenorom „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad tam įtakos turėjo ir šios srities liberalizacija – po pernai liepos 1 d. pradėtos pertvarkos iš rinkos pasitraukė penki vežėjai. Šokiruojantys tarpmiestinio susisiekimo pertvarkos planai buvo brėžiami dar anksčiau, tad ir tai negalėjo neturėti įtakos.

Kokios bebūtų tolimojo susisiekimo autobusais maršrutų ir reisų susitraukimo priežastys ar jų visuma, ne tik Susisiekimo ministerija (SM), bet ir Vyriausybė turėtų kuo skubiau ieškoti būdų, kad provincija nebūtų atskirta nuo didesnių miestų. Dabar būtent taip ir atsitiko.

Antai skaudų smūgį patyrė Šilalės rajonas. „Situacija yra tikrai liūdnai tragiška. Per pastaruosius trejus metus ir dėl COVID-19 pandemijos, ir dėl užklupusios reformos iš 17 maršrutų pas mus liko tik 6. O nuo šių metų pabaigos galime netekti dar vieno – į Vilnių. Tad liks tik 5 maršrutai. Liekame beveik be jokio susisiekimo su didžiaisiais miestais. Tikrai liūdna situacija, kai pusė rajono gyventojų neturi galimybės pasiekti Klaipėdos. O juk tai yra vienas pagrindinių miestų, į kuriuos važiuojama tiek gydytis, tiek ir į įvairias įstaigas. Reformos iniciatoriai kalbėjo, kad rinkoje atsiras papildomų vežėjų, bet, kiek žinau, naujų neatsirado, tik sumažėjo jau buvusių. Suprantu, kad, matyt, nuspręsta, jog gyventojams nėra ko važinėti autobusais“, – redakcijai situaciją aiškino Šilalės r. meras T. Bartkus.

Pasak jo, nustatyti tokie rodikliai ir reikalavimai šiam verslui, kad niekas nenori rizikuoti. Pavyzdžiui, norima, kad tarpmiestinio susisiekimo autobusų amžius nebūtų senesnis nei 14 m., galioja nurodymas, kad naujo maršruto trasa nesutaptų su esamu maršrutu daugiau kaip 50 proc., ir t. t. „Juk niekam nėra naujiena, kad autobusų parkai yra seni. Kai yra reikalavimas dėl jų amžiaus, tai reiškia, jog tarpmiestiniam transportui rašomas mirties nuosprendis. Jeigu nebus permainų, po metų kitų neliks autobusų ir maršrutų“, – galimą liūdną baigtį konstatavo T. Bartkus.

Mero nuogąstavimai ne be pagrindo – žvelgiant į SM paskyrą socialiniame tinkle, galima matyti, kam ministerija teikia prioritetus: dviračiui, traukiniui ir elektromobiliui. O autobusams ateities nėra?

Liko be pavėžėjimo

Daug kritikos tolimojo susisiekimo autobusais reformai buvo pažerta Seimo Ekonomikos komiteto (EK) surengtuose klausymuose apie padėtį šioje srityje ir prieš maždaug pusmetį pradėtos pertvarkos rezultatus. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) apklausė savivaldybes, kokios įtakos kiekvienai jų turėjo tolimojo susisiekimo autobusais rinkos liberalizavimas. „Reforma įvyko, pasekmes jaučiame. Daliai savivaldybių tai jokios naudos neatnešė, o kitai daliai jau sukėlė nemažai neigiamų pasekmių. Matome, kad, įsigaliojus pertvarkai, vežėjai turėjo galimybę optimizuoti maršrutus. Kitaip sakant, buvo atsisakyta nepelningų maršrutų, vežėjai jų atsisakė arba dalis jų tiesiog nepajėgė atitikti reikalavimų, keliamų autobusams – dėl transporto amžiaus, dėl pritaikymo žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių ir pan.“, – EK posėdyje teigė LSA patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė.

Pasak jos, pavyzdžiui, Visagino savivaldybė informavo, kad ten netekta net 6 tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų reisų. Tai sukėlė neigiamų pasekmių ir Ignalinos rajono savivaldybės gyventojams. Dėl sumažėjusių reisų arba išnykusių maršrutų skundžiasi ir Ukmergės, Zarasų, Jonavos, Trakų ir Vilniaus rajonai, Šiaulių rajonas bei miestas, taip pat Raseiniai, Kupiškis, Marijampolė, Šilutė, Šilalė ir kt.

„Didžiausios neigiamos pasekmės – Vakarų Lietuvoje. Štai Šilutės r. savivaldybė informavo, kad atsisakius tolimojo tarpmiestinio susisiekimo maršrutų nuo liepos 1 d., iš Šilutės nebėra galimybės nuvažiuoti į Marijampolę, Panevėžį, Šiaulius, Palangą, Alytų, Šakius, Šilalę, Plungę, Kelmę, Telšius ir kitur. Tikėjomės, kad galbūt bus naujų maršrutų, kuriems yra poreikis, tačiau rinkoje neatsidaro nė vieno naujo vežėjo, norinčio keleivius vežti nepelningais maršrutais“, – apgailestavo LSA atstovė. Ji minėjo, kad Raseinių r. gyventojai prašė, kad autobusas važiuotų iš Raseinių į Kauną ir atgal, nes toks yra poreikis, bet į tai neatsižvelgta.

„Dar prieš reformą išsakėme nuogąstavimus, kad tikriausiai taip ir atsitiks, jog nepelningų maršrutų niekas nenorės, vežėjai jų atsisakys ir savivaldybės bus priverstos organizuoti vietinį pavėžėjimą arba, neturint galimybių, gyventojai tiesiog bus palikti be pavėžėjimo. Kai kuriose savivaldybėse taip ir atsitiko“, – konstatavo D. Sujetaitė.

Ji pabrėžė svarbų dalyką – pradedant reformą žadėta, kad, jeigu bus panaikinti maršrutai ir per tam tikrą laiką neatsiras vežėjų, LTSA skelbs viešosios paslaugos konkursą ir ta paslauga bus dotuojama valstybės. „Dabar apie tai mes jokios informacijos neturime“, – atkreipė dėmesį LSA atstovė.

EK pirmininkas Kazys Starkevičius iškart išsklaidė iliuzijas, informavęs, kad biudžete pinigų nepelningiems maršrutams dengti nėra numatyta.

Šokiruojantys planai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.