Pietų Lietuvos pušynuose kasmet tikrinami nuolatiniai stebėsenos taškai, kuriuose pirmiausia susidaro pavojingi pirminiai kenkėjų dauginimosi židiniai. Vertinama penkių spygliais mintančių kenkėjų rūšių situacija – verpiko vienuolio, pušinio pelėdgalvio, pušinio verpiko, pušinio sprindžio ir pušinio pjūklelio.
Šie spyglius graužiantys kenkėjai, išplitę masiškai, gali stipriai išretinti pušų lajas, sunaikinti ūglius, susilpninti medžius, sumažinti jų atsparumą ligoms ir žievėgraužių invazijoms, o jaunuose medynuose – net sukeli žūtį.
Siekdami laiku fiksuoti itin pušynams pavojingo verpiko vienuolio populiacijos augimą, VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai kasmet baigiantis vasarai atlieka šio kenkėjo monitoringą Valstybinių miškų urėdijos administruojamuose Druskininkų regioninio padalinio pušynuose.
2025 m. rugpjūčio pradžioje Ančios, Kapčiamiesčio ir Leipalingio girininkijose apžiūrėta 1170 pušų kamienų, tačiau lėliukių, išnarų ar suaugėlių drugių beveik nerasta.
Atvėsus orams ir kenkėjams nusileidus žiemoti į miško paklotę, Druskininkų ir Varėnos regioninių padalinių pušynuose atliktas žiemojančių kenkėjų monitoringas.
60 apskaitos vietų, kiekvienoje įrengiant po keturias vienodo dydžio aikšteles, buvo kruopščiai peržiūrėta miško paklotė. Rezultatai rodo, kad kenkėjų gausumas išlieka mažas ir stabilus: rasti tik pavieniai pušinio verpiko vikšrai, pavienės pušinio sprindžio lėliukės, viena pušinio pelėdgalvio lėliukė, pušinio pjūklelio kokonų nerasta. Situacija labai panaši į 2024 m.
Remiantis visų stebėsenų rezultatais, prognozuojama, kad 2026 m. pušų spyglių netekimas daugumoje Dzūkijos apskaitos vietų nesieks 9 proc., o tik keliose vietose gali svyruoti tarp 10–15 proc.
.jpg)
VMU informacija