Subtilybės
J. Jodeikienė prisipažino nesanti maisto gaminimo mėgėja, dažniausiai stengiasi ruošti tai, kas nereikalauja nei daug laiko, nei kalno indų. Bet ji turi keletą kulinarinių ir konditerinių patiekalų, kuriuos gamina su malonumu. Ir vienas iš jų – brandintas kalėdinis pyragas, kurį kepa jau gal 15 metų. Jos nuomone, šis pyragas turėtų būti kiekvienos šeimininkės fantazijos, skonio ir kūrybiškumo vaisius. Pyrago kepimas – savotiška meditacija, kuri sukuria jaukumą ilgais vakarais ir pripildo namus šventinio kvapo.
Per tiek metų, kiek ji kepanti pyragą, J. Jodeikienė išskyrė keletą svarbių pastebėjimų, kurie tikrai labai naudingi ir pravers būsimosioms kepėjoms. ,,Niekada į pyragą nededu figų, nes jos „užsėja“ pyragą sėklytėmis, kurios niekam nepatinka. Visada dedu vien tik cukrų su melasa (ne paprastą birų rudąjį, bet tamsiai rudą „Muscovado“ cukrų), būtent jis suteikia pyragui ypatingą aromatą. Džiovintus vaisius parą mirkau brendyje. Tamsiu romu sulaistau pyragų tešlą 1–2 kartus brandinimo stadijoje, o dar kartą – ir iškeptus pyragus. Romo aromatas ypač tinka. Į pyragą dedu nepjaustytus, be luobelės migdolus. Įdėjus kitos rūšies riešutų, kažko trūksta. Ir pabandykite išlaikyti pyragą porą mėnesių, būtent tada, bent jau man, jis įgauna nepakartojamą skonį“, – patarimais dalijosi ŪP pašnekovė.
Spalva
Džiovinti vaisiai imami tokie, kurie patinka. Jų proporcijos yra fantazijos reikalas. J. Jodeikienė atkreipė dėmesį, kad, dedant daugiau tamsios spalvos vaisių, pyragas bus tamsus, dedant šviesios spalvos, pvz.: džiovintų šviesių abrikosų, razinų, pyragas bus šviesus. Svarbu išlaikyti bendrą džiovintų vaisių svorį – 2,5 kg.
„Aš dedu, pvz., 1 kg šviesių abrikosų, o likusį tūrį įvairiomis dalimis sudaro džiovintos slyvos, razinos, datulės ir apie 200 g cukruotų vyšnių – dėl raudonos spalvos. Visada dedu 200–250 g migdolų be luobelės. Migdolai nesmulkinti. Bandžiau kepti su lazdyno riešutais, bet labiausiai patiko su migdolais.
Vaisius supjaustyti, užpilti 200–250 ml brendžio, viską išmaišyti ir palikti per naktį (6–12 val.). Nerekomenduoju vaisių kapoti virtuviniais kombainais. Brendį galima pakeisti romu, sako, pyrago aromatas būna geresnis. Kadangi aš romu laistau iškeptus pyragus, tad skirtumo tarp kepto su brendžiu ir su romu nepajutau“, – pastebėjo brandintų pyragų kepėja.
Turi subręsti
„Kepu pailgos formos keksams skirtose formose. Vienu metu orkaitėje kepu 2–3 pyragus. Orkaitę įkaitinu iki 160 °C temperatūros. Kai viršus ima tamsėti, uždengiu folija, temperatūrą sumažinu iki 150 °C ir dar kepu. Iš viso reikia kepti apie 2 val. Jei pyragai ploni, iškeps greičiau.
Iškeptus, šiek tiek pravėsusius pyragus iš visų pusių subadau mediniu pagaliuku ir palieku visiškai atvėsti. Galima ir iki kitos dienos. Atvėsę pyragai dedami ant kepimo popieriaus ir iš visų pusių apliejami romu. Man pavyksta sulieti po du valgomuosius šaukštus iš visų pusių. Tada sandariai suvynioju į tą patį kepimo popierių, dedu į maišelį, kad būtų sandaru, ir padedu kuo toliau nuo akių, kad pyragas bręstų. Po savaitės patikrinu, kaip pyragams sekasi, ir, jei matyti, kad drėgmė susigėrusi, dar aplieju romu. Dar po savaitės procedūrą reikėtų pakartoti arba suvalgyti pyragą. Likus bent 7 dienoms iki pyrago skanavimo, romu nebelaistykite. Aš rekomenduočiau nelaistyti 10 dienų iki valgymo. Naudoti tik tamsų romą. Jei norite sodresnio aromato, rinkitės tamsų ir tikrą romą, o ne spiritinį romo gėrimą“, – pyrago brandinimo eigą komentavo J. Jodeikienė.
Išvyniotas pyragas sudžiūsta, todėl pyragų kepėja rekomenduoja viso iš karto nesupjaustyti, o likusį gabalą vėl sandariai suvynioti. Šis desertas yra sotus, tad jo skanauti galima ilgai. ŪP pašnekovė pasakojo, kad kartą netyčia brandintą pyragą yra išlaikiusi iki Joninių ir skanavo jį iki pat rugsėjo. Su kiekviena diena jo skonis tik gerėjo. Nors visada vieną pyragą suvalgo ką tik iškeptą be jokio romo.
Iš tokio kiekio, priklausomai nuo kepimo formos dydžio, išeina trys pyragai.
Kepėjos pastebėjimai
Ką tik iškeptas – skanus, bet panašus į eilinį, su daug vaisių pyragą. Po 2 savaičių – skonis nepalyginamai geresnis, bet dar ne tas tikrasis (bet pernai visi labai gyrė, nepatiko tiems, kurie nemėgsta cukatų, nes jautėsi citrinos ir apelsinų žievelių prieskonis, nors ir subtilus). Po 3 savaičių – jau kažkas panašaus į subrendusį daiktą, vaisių skoniai susilieja ir gaunasi vienas, tikrai geras skonis. Drąsiai galiu sakyti, kad po gero mėnesio jau būna atsiskleidęs tas tikrasis skonis, būna dingę atskirų prieskonių skoniai.
Po 2 mėnesių jau bus vientisas, bet nelabai linkęs gerai pjaustytis pyragas (jis trupės, todėl bus reikalingas aštrus peilis), bus visiškai susifermentavęs. Skonio negaliu apsakyti – kažkas nepaprasto!
Beje, šis pyragas nepatiks tiems, kurie nemėgsta džiovintų vaisių.
Ir dar: niekada nededu vaisių pagal receptą! Pavyzdžiui, šiemet dėjau didžiąją dalį džiovintų abrikosų ir panašiomis dalimis džiovintų slyvų, datulių, cukruotų vyšnių (pernai jų nedėjau visai), razinų ir spanguolių. Svarbu išlaikyti bendrą džiovintų vaisių ir riešutų svorį, o toliau – jūsų fantazijos ir skonio reikalas. Kiekviena šeimininkė turi galimybę susikurti mėgstamiausią šio pyrago variantą.
Sulaukė įvertinimo
Prieš keletą metų socialiniuose tinkluose pasidalijusi kalėdinio brandinto pyrago nuotraukomis, nors jo recepto ir neatskleidusi, tik surašiusi savo kelis pastebėjimus, kuriuos pasižymėjo jau turėdama kepimo patirtį, J. Jodeikienė sulaukė ypatingo komentaro, kurį parašė Kaune gyvenanti Dalia Raimonda Mačenskienė, sutikusi juo viešai pasidalyti:
„Iš tikro esu laiminga, kad mano svajonė išsipildė ir 2010 m. mano blog’e aprašytas kalėdinis pyragas tapo daugelio lietuvių pamėgtu pyragu. Tai pyragas iš „Didžiosios kulinarijos enciklopedijos“, išleistos 1999 m. Ten buvo keletas kalėdinių pyragų receptų. Ir aš kas savaitę kepiau po pyragą, nešiau į darbą, kad išrinktume patį skaniausią. Degustavome ir vienareikšmiškai priėjome prie išvados, kad skaniausias yra džiovintų vaisių kalėdinis pyragas. Kiekvienais metais aš tuos pyragus kepu savo draugams dovanų. Nuo gruodžio 10 d. pradedu juos kepti. Ir per keletą dienų iškepu apie 17–19 pyragų. Sunkiausia man sukarpyti smulkiai visus vaisius, kad kiekviename kąsnelyje būtų kuo daugiau skirtingų vaisių. Figų dedu tikrai nedaug, bet, kai jos sukarpomos ne didesniais kaip 1 cm gabaliukais, tas „smėlis“ nesijaučia. Bet iš tiesų smagu, kad iš to vieno recepto atsiranda daug interpretacijų ir kiekviena šeimininkė jį sugeba patobulinti.“
Tešlai reikės: 450 g sviesto (kambario temperatūros); 400 g „Muscovado“ cukraus; 9 kiaušinių; apie 800 g miltų; 1 kupino arbatinio šaukštelio kepimo miltelių (užgesinami citrinos sultyse); 1–2 apelsinų sulčių ir nutarkuotos žievelės oranžinės dalies; 1 didesnės citrinos sulčių ir nutarkuotos žievelės geltonosios dalies.
Gaminimas. Apelsinus ir citriną pamirkyti 2 val. vandenyje su soda (1 valgomojo šaukšto). Tešlai sviestas išsukamas su cukrumi. Tada įmušti po kelis kiaušinius ir išsukti. Tešlai maišyti labai pagelbėja virtuvinis kombainas. Į sviesto, cukraus ir kiaušinių masę supilamos apelsinų sultys, kepimo milteliai, užgesinti citrinos sultyse, sudedama geltonoji žievelių dalis. Išmaišoma. Tada pilami miltai, maišoma. Tešla turi būti tirštos grietinės tirštumo.
Prieskoniai. Į sviesto masę įberti 100 g vanilinio cukraus, nekupiną arbatinį šaukštelį cinamono. Vanilinį cukrų galima pakeisti malta vanile, jos dėti kupiną arbatinį šaukštelį. Naudojant maltą vanilę, aromatas intensyvesnis. Jei patinka cinamonas, jo galima dėti daugiau. Taip pat pyragui kalėdiškumo suteikia malti gvazdikėliai. Dėti pusę arbatinio šaukštelio. Tešla užpilama ant supjaustytų vaisių su brendžiu ir labai gerai išmaišoma.
Jūratės JODEIKIENĖS nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.