R. Bleizgys. Daugiau pieno ir mėsos, mažiau oro taršos – tai įmanoma

Lietuvoje yra visos galimybės padidinti pieno ir mėsos gamybą bent du kartus. Klimatinės sąlygos puikiai tinka gyvulininkystei, gyvulių tankis yra labai mažas, lietuviai myli gyvūnus ir moka juos auginti, yra visos galimybės (technologinės ir finansinės) kurti modernius ir konkurencingus ūkius, kuriuose net jaunimas galės mėgautis įdomiu ir nesunkiu darbu. Stiprinant gyvulininkystę stiprės ir augalininkystės sektorius, nes reikės daugiau pašarų, didės poreikis kokybiškiems,  vietiniuose ūkiuose tvariai pagamintiems pašarams.

Apie geras galimybes gyvulininkystės plėtrai galima plačiai rašyti, tik ar geriems norams nesutrukdys viena kliūtis – siekis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, mažinti oro taršą? To siekti mus ragina norai turėti švaresnį orą ir įvairūs įsipareigojimai mažinti oro taršą. Apie tai reikia galvoti ir to siekti, tik nereikia bijoti plėtoti gyvulininkystę. Jeigu mes norėsime, tai oro taršą ženkliai sumažinsime ir didinant gyvulių skaičių.

Mitas, kad gyvūnai kalti dėl klimato kaitos

Gyvūnai neteršia aplinkos ir yra mitas, kad gyvūnai kalti dėl klimato kaitos. Tik reikia teisingai pažvelgti į tuos gyvūnus ir viską įvertinti.

Kiekviena ūkinė veikla daro poveikį aplinkai. Tačiau ūkinė veikla atneša ir daug naudos žmogui. Taip, laikant galvijus išsiskiria metano dujų (CH4), kurios daro poveikį šilumos mainams atmosferoje ir klimato kaitai. Dar galima pasakyti, kad šių dujų vienos tonos poveikis 28 kartus didesnis nei anglies dvideginio. Tačiau suskaičiavus visas dujas, Lietuvoje ŠESD sudėtyje metanas sudaro apie 17 proc., iš jų gyvulininkystėje tik 11 proc.

Dėl šių metano dujų dažnai labai kaltinama gyvulininkystė. Pamirštama, kad gyvulininkystė mus aprūpina ne tik maisto produktais, bet ir žaliava biometano gamybai (mėšlas yra pati geriausia žaliava biometano  gamybai), kuris šaliai labai reikalingas siekiant energetinės nepriklausomybės. Iš mėšlo biometaną galime gaminti ištisus metus ir pasiekti didelį energetinį efektyvumą, gaminant elektros energiją ar biometaną panaudojant vidaus degimo varikliuose, t. y. transporte. Tik reikia didinti laikomų gyvūnų skaičių ir sukaupiamo mėšlo kiekį – didinti žaliavos kiekį biometano gamybai. O mėšlo jau šiandien labai trūksta. Todėl geriau didinkime gyvūnų kiekį, o ne mėšlo importą.

Gyvulininkystė taip pat padeda didinti bioįvairovę visoje ekosistemoje, didina ganyklų plotus (taip pat daugiamečių pievų), padeda kaupti anglį dirvožemyje, didina dirvožemio gyvybingumą ir derlingumą ir t. t.

Taigi Žmogus neturi teisės pykti ant gyvūnų, nes nėra už ką, gyvūnai neteršia aplinkos. Žmogus  turi pykti ant savęs, kad  jis tapo labai godus ir nesugeba susitvarkyti, taip pat nesugeba susitvarkyti ir su metano dujomis. O tam yra visos galimybės, reikia tik norėti.

Reikia skatinimo mėšlą nukreipti biodujų gamybai

Reikia sudaryti technologines, socialines ir ekonomines sąlygas, gyvulininkystės ūkiuose diegti moksliniais tyrimais pagrįstas efektyvias metano emisijos mažinimo priemones pagal principą „žinios+inovacijos+finansai“.

Surinkime metano dujas ir panaudokime energijos gamybai. Lietuvoje metano dujų gyvulininkystėje išgaruoja 72,43 kt per metus, iš jų 62,95 kt iš virškinimo procesų gyvūnų žarnyne (sudaro 86,9 proc. nuo bendros emisijos gyvulininkystėje) ir 9,48 kt iš mėšlo (13,1 proc.). Pagrindiniai metano emisijos šaltiniai: pieniniai galvijai (metano emituoja apie 47 proc. nuo bendros emisijos žemės ūkyje); mėsiniai galvijai (apie 46 proc.); kiaulės (apie 3 proc.);  avys (apie 2 proc.)  (Lithuania’s Greenhouse Gas Inventory Report 2024).

Galimybės sumažinti metano emisiją iš mėšlo tvarkymo technologijų, surenkant iš mėšlo išsiskyrusį metaną, yra geros. Yra visos sąlygos daugiau kaip 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo panaudoti biodujoms gaminti, t. y. surinkti daugiau kaip pusę išsiskyrusio metano ir panaudoti energijos gamybai. Tam yra visos gyvulių laikymo technologinės galimybės. Daugiau kaip 34 proc. kiaulių mėšlo jau naudojama biodujoms gaminti, o dar 57 proc. ūkiuose sukaupiama skystojo mėšlo, t.y. beveik visas kiaulių mėšlas gali būti panaudojamas biodujų gamybai. Laikant karves skystojo mėšlo sukaupiama 38 proc., kitus galvijus – 23 proc., stambėjant ūkiams skystojo mėšlo bus sukaupiama vis daugiau. Lietuvoje yra daugiau kaip 120 stambių (laikoma daugiau kaip 200 karvių) pieno gamybos ūkių, kuriuose tikslinga būtų pastatyti nedidelės galios biodujų jėgaines.

Mažinant metano emisiją iš mėšlo, rekomenduojama:

– efektyviau panaudoti mėšlą biodujų gamybai: įrengiant biodujų jėgaines ūkiuose arba/ir sukuriant žaliavų tiekimo grandines į didelės galios biodujų jėgaines regionuose, skatinant ūkininkus mėšlą nukreipti biodujų gamybai;

– sudaryti sąlygas ekonomiškai pelningai biodujų gamybai (pvz., subsidijuoti biometano gamybą; pagal ilgalaikę sutartį gamintojui mokėti gamybos sąnaudomis pagrįstą kainą už pagamintos energijos vienetą).

...ir mažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų

Reikšmingai sumažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne galima taikant kompleksines priemones: gerinant gyvūnų laikymo sąlygas (padidinus produktyvumą 30 proc., metano emisija sumažės 10 proc.); optimizuojant šėrimo racionus (racione sumažinus sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, padidinus ląstelienos, realu metano emisiją sumažinti daugiau kaip 15 proc.); naudojant pašarų priedus, probiotikus, metano inhibitorius (metano emisija sumažėja daugiau kaip 20 %); didinant pašarų virškinamumą, optimizuojant šėrimą.

Mažinant metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne, rekomenduojama:

– skatinti ir motyvuoti gyvūnų augintojus taikyti klimatui draugiškus gyvulių šėrimo racionus, virškinamumą aktyvinančių medžiagų naudojimą: racione naudoti probiotikus, metano inhibitorius, racione lyginant su norma sumažinti baltymų, sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, o padidinti ląstelienos;

– galvijus grupuoti ir šerti skirtingais racionais;

– intensyvinti ir skatinti gyvulininkystės ūkių skaitmenizavimą, tiksliųjų technologijų diegimą: automatizuotas šėrimas, melžimas, mėšlo tvarkymas, procesų ir gyvulių bandos valdymas, gyvūnų laikymo sąlygų gerinimas ir kt.;

– gerinti galvijų laikymo sąlygas bei sveikatingumą ir taip didinti jų produktyvumą;

– ilginti galvijų ganymo laikotarpį;

– laikyti produktyvesnių veislių galvijus.

Mažinant metano emisiją reikia tiksliau nustatyti metano išmetimus gyvulininkystėje, rekomenduotina patikslinti metano emisijos koeficientus galvijams, kiaulėms ir avims pagal taikomas naujas gyvulių laikymo technologijas, taikomas inovacijas dujų emisijai mažinti, naujus pašarų racionus ir juose naudojamus priedus.

Gyvulininkystės ūkių atstovams rūpi oro taršos mažinimas, jie ūkiuose nori ir pagal savo galimybes diegia inovacijas mažinančias metano emisiją. Tačiau susiduriama su šiomis problemomis: labai trūksta patikimos, tyrimų rezultatais pagrįstos informacijos apie metano emisiją, jo žalą aplinkai ir siūlomas priemones metano emisijai mažinti. Kaip tas priemones taikyti, jų efektyvumą, poveikį aplinkos taršai, taikomų priemonių ekonominį efektyvumą. Nėra sistemos, skirtos ūkiuose diegiamų oro taršos mažinimo inovacijų skatinimui. Ūkius, kurie investuoja į inovacijas ir eina „klimatui neutralaus ūkio“ kryptimi, reikia viešint ir skatinti, pvz., jų produkcija ženklinti specialiu ženklu; už taip pagamintą produkciją mokėti brangiau.