R. Bleizgys. Tvarioji inžinerija didina pieno gamybos ūkių tvarumą

Reikia sudaryti sąlygas ateities ūkį kurti jaunimui, kuriam yra patrauklus modernus ūkis su sumaniomis technologijomis, kuriame dirbdamas gali turėti pilnavertį gyvenimą. Keičiasi ne tik klimatas, bet ir pieno gamybos ekonominė aplinka. Keičiasi ir žmonių požiūris į darbą. Tvartuose reikia ne tik sudaryti geras galvijų laikymo sąlygas, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką, bet ir mažinti darbo sąnaudas, sukuriant geras darbo sąlygas, mažinti oro taršą ir poveikį klimatui.

Pieno gamybos ūkio tvarumą galima pasiekti diegiant inovacijas bei gaminant produkciją už nedidelius kaštus ir laikantis aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės reikalavimų. Iššūkių pieno gamybos sektoriui buvo ir bus, todėl jis turi tapti atsparesnis ir tvaresnis. Susiduriant su dideliu kainų svyravimu ir rinkos netikrumu bei norint pagerinti konkurencingumą, būtina sumažinti gamybos sąnaudas, taip pat padidinti pieno ūkių ekonominį atsparumą. Taip pat reikia efektyviau naudoti gamtos išteklius, pvz., vandenį ir pašarus, labiau kontroliuoti poveikį aplinkai (mažinti ŠESD emisiją, vandens taršą ir kt.). Tvari pieninkystės sistema turi užtikrinti, kad pieno gamybos grandinėje būtų kuo mažiau atliekų.

Ūkiams svarbu gebėti įveikti iškylančius sunkumus, o tai gali būti sausros ar liūčių padariniai, didėjantis visuomės dėmesys gyvulininkystei ir raginimas mažinti poveikį klimato kaitai, oro taršai, spaudimas dėl tvaresnio gamtos išteklių panaudojimo, o taip pat ir vis aktualesniu tampantis darbuotojų trūkumas. Didėjant reikalavimams pieno gamybai, ateityje bus reikalaujama gaminti daugiau  gyvulininkystės produkcijos. Todėl ateities ūkiai turės mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau. To tikimasi pasiekti naudojantis tokiomis priemonėmis kaip „inovacijų partnerystė“ ir skatinant diegti inovacijas žemės ūkyje, mažinant atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir ūkininkavimo metodų. Pavyzdžiai rodo, kad tvarūs ūkiai modernizuoja fermas taip, kad užtikrintų komfortiškas gyvulių laikymo sąlygas. Gyvuliai būna sveikesni ir produktyvesni, tokių gyvūnų poveikis aplinkai mažesnis. Labai svarbu didinti karvių produktyvumą nekenkiant karvės sveikatingumui ir gerovei. Atspari pienininkystė – tai geras rūpinimasis gyvūnais.

Lietuvoje yra geros galimybės kurti modernų ir konkurencingą pieno gamybos ūkį, užtikrinant jo tvarumą ekonominėje, socialinėje ir aplinkos dimensijoje. Socialinėje dimensijoje tvarumas didinamas gerinant darbo sąlygas, mažinant darbo sąnaudas, didinant darbo patrauklumą bei darbo našumą. Ekonominėje – didinant pieno gamybos ekonominį efektyvumą (gerinant gyvūnų laikymo sąlygas, produktyvumą, produkcijos kokybę), mažinant produkcijos savikainą. Aplinkos – taikant kompleksines priemones mažinti oro, vandens ir dirvos taršą bei ŠESD emisiją.   

Geras mikroklimatas tvarte – sveikesni, produktyvesni gyvuliai

Didinant pieno gamybos tvarumą, labai svarbu palaikyti tvartuose gerą mikroklimatą. Gyvuliai bus sveiki ir produktyvūs, kai tvartuose visais metų laikais užtikrinsime optimalų mikroklimatą. Būtina juose kontroliuoti svarbiausius mikroklimato veiksnius: oro temperatūrą ir drėgmę, kurie taip pat įtakoja ir kitus veiksnius (amoniako, sieros vandenilio dujų koncentraciją ir kt.). Optimali oro temperatūra karvei yra nuo -7^oC iki 24^oC. Karščio stresas tampa vis aktualesne problema ir Lietuvos karvidėse. Karvidėse, kuriose įrengti ventiliatoriai oro judėjimui suintensyvinti, temperatūra nenukrenta žemiau oro temperatūros lauke. Tvartuose karščių metu karvės patiria vidutinio sunkumo šiluminį stresą, kuris  neigiamai veikia pašarų suvartojimą ir melžiamų karvių produktyvumą. Todėl reikalingos vėdinimo valdymo strategijos sumažinti karščio poveikį karvėms. Karvidės gali būti vėsinamos su oro srautu purškiamu vandeniu. Toks tvarto aušinimas yra gera apsauga nuo aukštos temperatūros streso. Drėkinamose karvidėse oro temperatūra sumažėja 3,2-3,9^oC lyginant su karvidėmis, kuriose neįrengta oro drėkinimo-vėsinimo sistema.

Galimybės mažinti darbo sąnaudas fermose

Labai svarbu mažinti darbo sąnaudas fermose: pasiekti mažiau kaip 70 žmogaus darbo valandų karvei per metus. Tokios darbo sąnaudos atitinka apie 3,0 darbo vietas 100 vietų karvidėje. Tik našus ūkis gali būti konkurencingas, todėl šis kriterijus svarbus tvariam pieno ūkiui. Daugiausia laiko sugaištama karvidėse melžimui, tai sudaro apie pusę viso darbo laiko. Šėrimas sudaro apie 12 %, mėšlo šalinimas – apie 9 % visų darbo sąnaudų. Nauji techniniai sprendimai karvidėse labai mažina darbo sąnaudas.

Išlaidos pašarams dažnai sudaro iki 40 % gamybos išlaidų. Sumanioji/tvarioji pašarų dalijimo technika suteikia galimybes žymiai palengvinti darbą tvarte bei šerti gyvulius atskirais racionais pagal jų produktyvumą. Šėrimo robotai išvaduoja darbuotojus iš griežtos darbotvarkės, keičia darbo procesus, darbo sąnaudas, darbo jėgos poreikį, darbuotojų gyvenimo kokybę, darbų organizavimą ir t.t. Automatizuota sistema ruošia ir dalija pašarus visą parą, taip pat šėrimo take pristumia pašarą arčiau karvių. Karvės šeriamos dažniau (iki 8-10 kartų per parą), todėl ėdžiose visada yra šviežias pašaras, gyvuliai geriau įsisavina pašarą, nėra konkurencijos tarp gyvulių dėl pašaro, efektyviau panaudojami kombinuoti pašarai ir silosas. Dažnesnis šėrimas sąlygoja didesnį karvių produktyvumą, geresnį jų sveikumą, o taip pat ir mažesnę oro taršą. Robotizuotos sistemos dažniausia šeria dideles karvių bandas: įvairių firmų gaminamos automatizuotos šėrimo sistemos skirtos šerti iki 400-500 karvių, arba net iki 1200 karvių. Šios šėrimo sistemos taip pat gali būti pritaikytos ir mažesnėms grupėms (50-90 karvių). Šėrimą galima organizuoti šeriant iki 15 grupių karvių.

Melžimo robotas yra automatizuota sistema, skirta valdyti karvių melžimo procesą su minimaliu žmogaus įsikišimu. Robotas prisitaiko prie kiekvienos karvės specifinių poreikių, reguliuodamas melžimo intensyvumą ir melžia karves bet kuriuo paros metu. Automatizavus melžimą ne tik sumažinamos darbo sąnaudos karvidėje, išvaduojamas  darbuotojas iš griežto darbo ritmo ir gali daugiau laiko skirti laisvalaikiui, gyvulių priežiūrai. Robotais melžiamų karvių produktyvumas padidėja iki 20 %, gerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai, taip pat yra tendencija mažėti somatinių ląstelių skaičiui piene. Įdiegus automatizuotą melžimą, keičiasi žmonių darbotvarkė, rankų darbas pakeičiamas valdymo ir kontrolės veikla, vykdomas automatizuotas stebėjimas naudojant pažangią jutiklio technologiją. Robotizuotuose tvartuose karvės melžiamos labai įvairiai: nuo 2 iki 4 kartų, tačiau daugelyje ūkių karvė per parą melžiama vidutiniškai 2,6-3,0 karto. Kiekviena karvė gali būti melžiama pagal jai palankiausią grafiką. Taip melžiamos karvės būna ramesnės, patiria mažiau stresų, pieno kokybė būna geresnė negu melžiamų neautomatizuotomis sistemomis. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, pagerėja robotais melžiamų karvių sveikata, sumažėja hierarchinė kova tarp gyvūnų, jie tampa ramesni ir meilesni. Sėkmė ir darbo laiko taupymas automatinėje melžimo sistemoje labai priklauso nuo to, ar visos karvės reguliariai ateis į melžimo boksus. Automatizuoto melžimo sistema grindžiama gyvulių noru paėsti. Norint gyvulį pripratinti prie melžimo roboto, reikia nedaug pastangų. Karvės prisitaiko prie naujausių melžimo technologijų per 4-7 dienas, tik kai kurioms reikia  2 savaičių.

Optimalaus mikroklimato formavimo sistemos tvarte, melžimo robotai, pašarų ruošimo ir šėrimo automatinės sistemos, automatizuotos karvių bandos ir technologinių procesų valdymo sistemos –  tai tik keli tvariosios inžinerijos pavyzdžiai, kurie padeda kurti konkurencingą ateities ūkį.

---

Autorius prof. dr. Rolandas BLEIZGYS yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas