R. Narė. Pinigų laikymas namuose gali kainuoti šimtus eurų per metus

Pasak jos, reikia pripažinti, kad grynieji pinigai vis dar užima svarbią poziciją gyventojų kasdienybėje, o skaitmeninių mokėjimų paplitimas jos nemenkina taip sparčiai, kaip galima būtų manyti. Europos Centrinio Banko duomenys rodo, kad beveik dvi trečiosios euro zonos gyventojų mano, jog galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais turi išlikti prieinama. Tokią poziciją galima suprasti ir ja paaiškinti pinigų laikymą namuose trumpalaikėms reikmėms bei nenumatytoms situacijoms. Tačiau kaip ilgalaikė taupymo priemonė grynieji pinigai neveikia.

Anot R. Narės, protingas orientyras namuose laikomoms lėšoms yra suma, kuri padengtų vienos savaitės pagrindinius poreikius tais atvejais, kai laikinai neprieinami elektroniniai mokėjimai, pavyzdžiui, elektros tiekimo ar ryšio sutrikimų metu, arba kai nenumatytoje situacijoje reikia greitai įsigyti pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų. Šią atsargą patartina laikyti mažos nominaliosios vertės banknotais, pavyzdžiui, 5, 10 ar 20 eurų banknotais. Viskas, kas viršija šią sumą, jau yra prarastas pelningumas.

„Praktikoje matome, kad žmonės, ypač senjorai, dažnai pervertina tai, ką duoda didesnės sumos laikymas namuose. Mūsų analizė rodo, kad Lietuvos gyventojai kasmet praranda apie 3–4 % savo santaupų, nes pinigai nuvertėja, o gulėdami nepanaudoti nieko neuždirba“, – sako R. Narė. Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2025 m. pabaigoje Lietuvos gyventojai grynaisiais pinigais laikė apie 4,4 mlrd. eurų, o tai sudarė beveik 5 % jų finansinio turto.

Saugumo pagalvė – trijų mėnesių išlaidų dydžio

Anot R. Narės, norint užsitikrinti ilgesnį finansinį saugumą, namų ūkiai turėtų sukaupti atsargos sumą bent trijų–šešių mėnesių būtinosioms išlaidoms. „Dalį šių lėšų galima palikti lengvai prieinamoje sąskaitoje ar taupomojoje sąskaitoje, tačiau ilgalaikiams tikslams skirtos lėšos turėtų būti nukreiptos į sprendimus, kurie padeda kapitalą ne tik išsaugoti, bet ir auginti“, – teigė R. Narė.

Viena iš priežasčių, kodėl santaupos nekaupiamos, yra baimė ir nežinojimas, ar investuoti pinigai iš tikrųjų atneš pelningumą ir ar jie „nedings“. Tačiau reikia suprasti, kad investavimo būdų pasirinkimas yra platus. 

Ne mažiau reikšminga priemonė yra III pakopos pensijų fondai. Šiuo metu juose kaupia apie 207 tūkst. gyventojų, tai sudaro apie 14 proc. ekonomiškai aktyvių Lietuvos gyventojų. Nors dalyvių skaičius auga, III pakopos kaupimas vis dar nėra plačiai paplitęs, todėl daugelis gyventojų neišnaudoja ilgalaikio investavimo galimybių.

Infliacija niekur nedings

Lietuvos gyventojų finansinio kaupimo kultūroje per pastaruosius kelerius metus pastebimi laipsniški pagerinimai. Tačiau kuo ilgiau atidėliojamas sprendimas dėl investicijų, tuo daugiau gyventojai praranda iš savo ateities pinigų. Ekonominė situacija nuolat kinta, o infliacijos rizika pastaruoju metu greičiau didėja nei mažėja. Tikėtiniausias scenarijus šiuo metu yra dar vienas ECB 25 bazinių punktų palūkanų normų pakėlimas, kuris rugsėjį indėlių galimybių normą pakeltų iki 2,5 %, taip sukurdamas patrauklesnę aplinką efektyviam kaupimui. Todėl svarbiausias klausimas yra ne tai, kaip saugu laikyti pinigus namuose, o tai, kaip pasiekti, kad jie išsaugotų ir padidintų savo vertę ir ateityje.

Citadele Group informacija