Rabarbarus auginti verta

Šiuo metu rabarbarai daugiau vertinami dėl savo dekoratyvumo – lapų, įdomių žiedų ir ūgio, kuris gali siekti net 2 metrus. Tačiau nereikia „nurašyti“ ir rabarbarų galimybių virtuvėje. Kol rabarbarų nenustelbė spalvingas uogų pasirodymas, kalbame apie šį kone ankstyviausią sodo ir daržo augalą.

Nuo nuodų iki vaistų Rabarbarai (Rheum L.) savaime neauga, bet kartą pasodintas šis augalas vienoje vietoje gali augti daugybę metų. Mėgstantys eksperimentuoti kulinarai siūlo išbandyti naujus skonius ir derinius. Tarp jų pasiūlymų pateko ir jaunų rabarbarų lapai, iš kurių rekomenduojama virti balandėlius. Tačiau toks maistas gali būti tikras nuodas, nes rabarbarų lapuose kaupiasi daugiausia oksalo rūgšties. Taigi, atsargiai su eksperimentais! Jei rizikuojate patys, tokio patiekalo neruoškite vaikams. Kuo lapai senesni, tuo jie nuodingesni. Lapkočius taip pat patartina skinti kuo šviežesnius, nes kuo ilgiau auga, tuo daugiau sukaupia oksalo rūgšties. Verta paminėti, kad be mums įprastos daržovinio rabarbaro rūšies, dar yra ir vaistinis rabarbaras. Jis plonais lapkočiais, menkokos lapijos, bet masyvių šak­nų, naudojamų vaistams gaminti. Senovinė rabarbarų rūšis, kuri Lietuvoje kaip ir neišlikusi, yra pontinis rabarbaras (Rheum rhaponticum L.). Jo lapkočiai tamsiai raudoni, pats augalas žemesnis. Europos Sąjungoje nebent keletą egzempliorių tokio galima būtų rasti.

Priežiūros ABC Rabarbarai – atsparūs augalai, todėl ypatingos priežiūros jiems ir nereikia, vis dėlto, yra keletas dalykų, kuriuos ši daržovė mėgsta. Drėgmė ir šviesa. Rabarbarai gali augti ir daliniame pavėsyje (tiesa, tuomet būna mažesni), bet vienas dalykas, ko reikia rabarbarams – drėgmė. Skynimas. Rabarbarų lapkočius laužkime prie šaknies, o ne pjaukime. Tuomet toje vietoje vėl išaugs nauji lapai. Azotas. Jei nusprendėte rabarbarą patręšti, naudokite trąšas su mažesniu azoto kiekiu. Veislės. Dauguma renkasi ankstyvą, raudonais ilgais lapkočiais veislę ‘Viktorija’. Daržininkų auginama žaliais lapkočiais rabarbarų veislė ‘Ogres’. Veislė ‘The Sutton’ išaugina storus raudonus lapkočius. Rekomenduojama auginti ir kitų veislių rabarbarų veisles, kaip ‘Valentine’, ‘Paragon’, ‘Livia’, ‘Lider’.

Avietinės sultys iš rabarbarų Šiaulių rajone daugiau nei pusės hektaro plote rabarbarus auginanti ūkininkė Jurgita Krištopaitienė sako, kad jų ūkyje auginami vieninteliai desertinės veislės rabarbarai, kurių pasirinkimą lėmė būtent graži rausva lapkočių spalva. „Jau penkti metai auginame tik ‘Raspberry Red’ rabarbarų veislę, kurią parsivežėme iš Danijos. Sužavėjo, kokie išvaizdūs su jais pagaminti patiekalai – jie įgauna gražią avietinę spalvą. Puikios spalvos ir išspaustos sultys, šaldyti rabarbarai. Be to, sezono pradžioje nuo šios veislės lapkočių nereikia odelės nulupti – ji švelni, plona ir greitai suverda“, – sakė J. Krištopaitienė. Anot jos, būtinas ir netgi pagrindinis darbas auginant rabarbarus – žiedynų šalinimas, antraip neturėsime gero lapkočių derliaus. J. Krištopaitienė rabarbarų sultis mėgsta maišyti su braškių ar obuolių. Gamina uogienę, ateityje ketina išbandyti ir rabarbarus džiovinti.

Rabarbarų vynas Kauno rajone Zapyškio seniūnijoje kone 2 hektarų rabarbarų plantacijoje jau ketvirtus metus besidarbuojanti Aušra Janulaitienė kol kas augina tik vieną rabarbarų veislę ‘Viktorija’. Iš 1 ha auginamų ‘Viktorijos’ veislės rabarbarų galima užauginti iki 25 t produkcijos. Moteris teigia, kad rabarbarus noriai renkasi vyndariai. Sako, kad jų vyno skonis ypatingas, o internete galima pasirinkti ne iš vieno naminio rabarbarų vyno recepto. Kadangi prasidėjus uogų sezonui rabarbarų populiarumas gerokai sumenksta ir dažnai jie visų užmiršti kerojasi sodo kampe, tai visai nebloga išeitis. Ypač tiems, kuriems šio augalo dekoratyvinės funkcijos neužtenka ir norisi viską, kas užauga sode, suvalgyti ar supilstyti į stilainius, šaldymo indelius ir butelius. Ar verta susigundyti rabarbarus sėti iš sėklų? A. Janulaitienė teigia, kad jai tai daryti sekėsi sunkiai. Sudygsta tik tos, kurios renkamos iš pirmų metų žiedynų. Jeigu jas pasėsite po metų ar kelių, sėk­los daigumas bus labai mažas arba išvis jos bus nedaigios.

Gyvenimas po puodyne XIX a. Didžiojoje Britanijoje buvo sugalvotas neįprastas rabarbarų auginimo būdas, juos užvožiant specialiais aukštais terakotos puodais arba paprasčiausiais aukštais kibirais. Ką tai duoda ir kas tai per būdas? Tamsoje augantys rabarbarai (angl. forced rhubarb) įgauna švelnų skonį ir vaiskią rožinę spalvą. Pavasarį, vos išlindęs, rabarbarų krūmas užvožiamas specialiu aukštu puodu, po kuriuo besistiebiančio rabarbaro stiebai tampa ilgi, šviesiai rausvi, mažiau rūgštūs negu tie, kurie auga saulėkaitoje. Jų ir lapeliai būna kur kas mažesni. Ne, tikrai jie taip nekankinami visą auginimo sezoną. Birželio viduryje augalai atidengiami, kad nežūtų ir iki ateinančio pavasario keras spėtų vėl sustiprėti. Ar išbandysite šį neįprastą rabarbarų auginimo būdą ir jūs?

Gaivios rūgštelės improvizacijos

Štrudelis su rabarbarais

• 500 g rabarbaro lapkočių
• 250 g miltų
• 50 g sviesto
• 100 ml vandens
• 3 šaukštai aliejaus
• 1 kiaušinis
• 1 kiaušinio trynys
• 3 biskvitiniai sausainiai
• 1/2 šaukštelio malto cinamono
• 3 šaukštai cukraus
• 2 šaukštai pieno

Saldžiarūgštis rabarbarų padažas

• 1/2 stiklinės cukraus
• 1/4 stiklinės balzaminio acto
• 1 nedidelis raudonasis svogūnas
• žiupsnelis maltos kalendros
• cinamono lazdelės galas
• 2 stiklinės pjaustytų rabarbarų
• 1/3 stiklinės džiovintų spanguolių
• 1 šaukštelis tarkuoto imbiero
• žiupsnelis maltų raudonųjų pipirų
• 1 obuolys

Su rabarbarais kepta vištiena

• 8 vištų šlaunelės
• 2–3 rabarbarų lapkočiai
• 3 šaukštai aliejaus
• 1–2 šaukštai balzaminio acto
• 5 šaukštai sojų padažo
• 3–5 česnako skiltelės
• kelios šviežios čiobrelio šakelės (galima pakeisti džiovintu)
• gabalėlis imbiero šaknies
• 100 ml mėsos ar daržovių sultinio
• maltų juodųjų pipirų

Raminta Lisauskienė