Radviliškio krašto ūkininkų sąjunga oficialiai įteikė net kelis raštus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariams. Kreipimąsi ūkininkų vardu pateikė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Aivaras Rimkus. Kreipimesi prašoma sumažinti arba visiškai panaikinti valstybinės žemės nuomos mokesčius tiems, kurie pirmą kartą nuomoja apleistus sklypus, bei visiems ūkininkams sumažinti mokestį. t. y. padidintą 3,5 proc. tarifą, kuris ir taip yra vienas didžiausių visoje Lietuvoje.
„Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininką Aivarą Rimkų, prašydama pakomentuoti rajono ūkio sektoriuje susidariusią situaciją. A. Rimkus teigė, kad šiuo metu ūkininkams taikomas valstybinės žemės mokesčio tarifas nėra konkurencingas, o valdininkai neatsižvelgia į tai, kad ūkininkai dažnai savo lėšomis prisideda prie apleistų ir mažaverčių valstybinių sklypų priežiūros: „Rajono valdantiesiems teikėme prašymą peržiūrėti valstybinės nuomos mokesčio tarifus, taikomus mūsų rajone. Iki šiol jokios konkrečios informacijos nei iš mero K. Račkauskio, nei iš valdančiosios koalicijos taip ir nesulaukėme. Savivaldybės atstovai buvo pakvietę mus susitikimui, po kurio teigė, kad Radviliškio ūkininkų sąjungos prašymas bus pradėtas svarstyti komitetuose. Mūsų manymu, šiuo metu taikomi valstybinės žemės mokesčio tarifai yra per dideli ir tai skatina ūkininkus apsvarstyti galimybę iš viso atsisakyti nuomoti valstybinę žemę, kadangi kalba eina apie nedidelio ploto, dažnai apleistus ir neprižiūrimus sklypus“ – redakcijai teigė A. Rimkus.
Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas taip pat pridūrė, kad neslepia nusivylimo tuo, jog ir anksčiau ūkininkų teikti prašymai per metus laiko taip ir nebuvo išgirsti: „Dar praėjusiais metais valdantiesiems buvome teikę prašymą atleisti pirmą kartą valstybinę žemę nuomuojančius ūkininkus nuo žemės mokesčio, tačiau be pažadų jokių konkrečių sprendimų nesulaukėme. Dažnai ūkininkai nusprendžia nuomotis valstybinės žemės sklypus tik dėl to, kad jie ribojasi su jų turima žeme, niekas šalia nenori augančių krūmynų ir neprižiūrimų žemės plotų. Ūkininkai savo lėšomis ne tik sutvarko teritorijas, bet ir apmoka geodezinių matavimų ir sklypų projektavimo kainas. Taigi papildomai apmokestinti tokius žemės sklypus atrodo nesąžininga ūkininkų atžvilgiu“ – teigė A. Rimkus. Tarybai išsiųstame prašyme ūkininkai taip pat siūlo panaikinti mokestį penkeriems metams tiems, kurie pirmą kartą nuomoja sklypus. Tokia lengvata, jų nuomone, paskatintų investicijas į nenaudojamą žemę ir padėtų spręsti apleistų teritorijų sutvarkymo problemą.
Pagal oficialius duomenis, Radviliškio rajone patvirtintas 3,5 proc. tarifas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kaimyniniuose rajonuose taikomi gerokai mažesni tarifai: Šiaulių rajone 0,49–1,08 proc., Kėdainių rajone iki 1 proc. ir 2,5 proc. ypatingai vertingai žemei, Panevėžio rajone 0,1–0,3 proc., Raseinių rajone 1,6 proc., Pakruojo rajone 3 proc. Klausimas lieka vienas, kodėl dar prieš priimdami tokius išskirtinai didelius žemės nuomos mokesčius net ir žinodami, koks šis mokestis neproporcingas aplinkinių rajonų atžvilgiu, rajono vadovai vis tiek nusprendė įvesti tokius ženkliai didesnius mokesčius.
Šiandienos situacija akivaizdžiai rodo gilėjantį atotrūkį tarp valdžios ir žemės ūkio bendruomenės. Ūkininkai, kurie kasdien rūpinasi maisto gamyba ir vietinių bendruomenių išlikimu, susiduria su biurokratiniu požiūriu ir nesupratimu. Mokesčiai, kurie turėtų būti proporcingi ir paskatinti žemės ūkio veiklą, daugeliui ūkininkų tapo našta, verčiančia apsvarstyti galimybę atsisakyti nuomojamos žemės ar net pačios veiklos.
Nors valdančiosios daugumos atstovai kol kas viešai neatsitraukia nuo savo sprendimų, o kai kurie net kaltina žiniasklaidą dėl sukeltos diskusijos, ūkininkai ir opozicija aiškiai įvardija – mokesčių politika turi būti teisinga, pagrįsta ir orientuota į rajono vystymą, o ne į valdžios ambicijų tenkinimą.
Emilija Laukagalytė / RADVILIŠKIO KRAŠTAS