„Rail Baltica“ plėtra Panevėžio rajone patinka ne visiems

Panevėžio miesto ir rajono bendruomenės, susijusios organizacijos, verslo atstovai ir visuomenė kviečiami aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti teritorijų planavimo procese – teikti argumentuotas pastabas ir pasiūlymus rengiamam planui.

Nėra patenkinti

Panevėžio rajono Vaišvilčių, Pavešėčių, Klevečkynės, Bernatonių kaimų, kolektyvinių sodų bendrijos „Šilas“ savininkai ir gyventojai nėra patenkinti pateiktais projektais ir jų alternatyvomis. Vadovaujantis pirmąja alternatyva nukenčia privačios žmonių nuosavybės, numatyta nuversti nuosavus namus, ūkinius pastatus, sodo bendrijų namus – iš viso 52 statinius.

Todėl Bernatonių kaimo, sodų bendrijų ir Panevėžio miesto gyventojai surašė raštą ir 35 pasirašė, kad projektuojant „Rail Baltic“ geležinkelio papildomą atšaką į Panevėžio miestą būtų jie išklausyti ir išgirsti.

Bernatonių kaimo, sodų bendrijų ir Panevėžio miesto gyventojai surašė raštą ir 35 pasirašė, kad projektuojant „Rail Baltic“ geležinkelio papildomą atšaką į Panevėžio miestą būtų jie išklausyti ir išgirsti.

Protestuoja prieš 1-ąją alternatyvą

Protestuojantieji prieš 1-ąją alternatyvą nori atkreipti dėmesį, kad 2-oji ir 3-ioji alternatyvos nereikalauja nugriauti nė vieno statinio ir nuosavybės nenukenčia. Panevėžio rajono gyventojai nesupranta, kodėl norima įteisinti būtent brangiausią Lietuvai projekto variantą, kuris kainuotų apie 438 mln. eurų, o du kiti – nuo 86 mln. eurų iki 83 mln. eurų.

Prieštaraujantieji mano, kad, vadovaujantis pirmąja alternatyva, griaunami žmonių gyvenimai, naikinamas metų metais puoselėtas ir mylėtas turtas. Jų prašyme rašoma: „Pirmos alternatyvos įgyvendinimas didžiausią nerimą kelia tiek mums dėl vienintelės gyvenamosios vietos ir kitų statinių praradimo, tiek kitiems gyventojams Vaišvilčių, Paviešėčių, Klevečkynės, Bernatonių kaimų, kolektyvinių sodų bendrijos „Šilas“ savininkams ir gyventojams, kadangi jų sklypai, gyvenamieji namai, kiti statiniai ir ūkiai patenka į pirmos alternatyvos įgyvendinimo zoną. Kol kas guodžia tik tai, kad galutiniai sprendimai nėra priimti, todėl siūlome įgyvendinti alternatyvas Nr. 2 arba Nr. 3.“

Nukentės augalija

Beje, didelės neigiamos pasekmės, įgyvendinus 1-ąją alternatyvą, dėl kertamo miško ploto bus augalijai, gyvūnijai ir Sanžilės kraštovaizdžio draustiniui, o Pavešėčių kaime būtų kertama ąžuolų giraitė, kur auga ir du šimtamečiai ąžuolai.

Kreipdamiesi į šalies Vyriausybę, nes raštai nusiųsti Prezidentūrai, Seimui, Susisiekimo, Teisingumo, Aplinkos, Finansų ministerijoms ir Seimo narei Guodai Burokienei, Panevėžio rajono gyventojai tiki Lietuvos Vyriausybe, jos protingu ir teisingu priimtu sprendimu ir prašo „negriauti žmonių gyvenimų, juk tai neįmanoma įvertinti, o juo labiau kompensuoti jokiomis piniginėmis išmokomis.“

Į pagalbą atėjo Savivaldybė

Į pagalbą atėjo Panevėžio rajono savivaldybė ir sureagavo į gyventojų reiškiamą susirūpinimą dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazgo specialiajame plane numatomos papildomos vėžės, įrengiant tarptautinę Panevėžio miesto stotį.

Bus surengtas suinteresuotų asmenų ir projekto užsakovų, rengėjų bei projektuotojų viešas susirinkimas. Į susirinkimą pakviesti Susisiekimo ministerijos, AB „LTG Infra“, UAB „Kelprojektas“ atstovai.

Susitikime bus išklausyta projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros įrengimo (Panevėžio miesto tarptautinė stotis) pristatymas – koncepcija, kontekstas, trasos alternatyvos, jų pagrindimas.

Raimonda MIKUČIONYTĖ/JP.lt

Živilės VEČIORKUTĖS nuotraukos