„Rail Baltica“ vėžė – per žmonių gyvenimus

Tiesiai, gali būti ir teisingai

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Lietuvoje sieks 392 km, nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos ji drieksis apie 100 km. Šioje atkarpoje pagal parengtą specialiojo plano projektą visuomenės poreikiams numatoma paimti 3 259 sklypus, daugiausia tai – dirbamos žemės plotai. Iš viso šių sklypų plotas sieks 1 431 ha. Visuomenės poreikiams ketinama paimti ir nugriauti 267 statinius, iš jų gyvenamųjų pastatų – apie pusšimtį.

Kaip žinia, ne pirmą kartą europinė geležinkelio linija „Rail Baltica“ bando nusidriekti per Lietuvą. Deja, pirmasis bandymas nebuvo sėkmingas, mat prieš kelerius metus ji buvo „užguldyta“ ant senosios, vingiuotos geležinkelio vėžės ir efektas buvo niekinis. Pagrindinis tikslas – greitesnis susisiekimas – nebuvo pasiektas, tik be reikalo iššvaistytos milijoninės sumos. Ryžtasi dar kartą grįžti prie šio ambicingo projekto ir šįkart per mūsų šalį vėžę brėžti kur kas tiesesnę. Iš kelių alternatyvų pasirinkta neva labiausiai nutolusi nuo urbanizuotų vietovių, tačiau yra nemažai gyvenviečių, per kurias drieksis geležinkelis arba dėl jo infrastruktūrinių statinių bus griaunamos gyventojų sodybos.

Tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelio liniją, Kalvarijos savivaldybėje reikės nugriauti apie 20 gyvenamųjų namų ir ūkių. Kalvarijos savivaldybės meras Nerijus Šidlauskas įsitikinęs, kad liniją būtų galima tiesti per laukus, o ne per gyvenamas sodybas. Savo ruožtu Susisiekimo ministerija nurodo, kad keisti suplanuoto „Rail Baltica“ maršruto jau nebeplanuojama, nebent pakoreguoti su juo susijusius infrastruktūros objektus. Tikinama, kad gyventojai už prarastus namus ir sklypus sulauks kompensacijų.

Kalvarijos savivaldybės administracijoje neseniai įvyko susitikimas tarp Kalvarijos savivaldybės gyventojų ir geležinkelio projekto „Rail Baltica“ vadovų. Nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis europinė geležinkelio linija. Iki metų pabaigos planuojama patvirtinti specialųjį planą.

„Po vykusios diskusijos su „Rail Baltica“ projekto vadovais nebesuprantu, kokioje Lietuvoje gyvename. Lietuvoje, kurioje svarbiausia technologijos, verslas, pinigai, ar Lietuvoje, kurioje svarbus ir žmogus. Nežinau, kodėl priimtas toks sprendimas, kad geležinkelio linija būtinai turi eiti per Brukų, Sūsninkų, Šarkių, Mockų ir kitus kaimus, nors šalia gyvenamųjų teritorijų yra laukai. Kodėl geležinkelio linija turi naikinti žmonių gyvenimus? Dar įdomiau, kad niekas su žmonėmis nekalba ir neatsako į klausimus, kurie jiems kelia nerimą. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, apie parengtus sprendinius informuojami tik registruotaisiais laiškais“, – piktinasi Kalvarijos sav. vadovas.

Perteklinė infrastruktūra

Greta Marijampolės esančioje Trakiškių kaimo gyvenvietėje taip pat drieksis „Rail Baltica“ vėžė. Čia per geležinkelį planuojama statyti didžiulį, 7 metrų aukščio viaduką. Dėl to tektų griauti kone pusę Steponiškių gatvėje esančių sodybų. Į pasmerktųjų sąrašą pateko 9 sodybos, transporto įmonės aikštelė ir angaras, žemės sklypai. Šis viadukas suplanuotas, kad Trakiškių kaimo gyventojai galėtų patekti į už poros kilometrų esančią Marijampolę. Tačiau jie daugiausia naudojasi kita, pagrindine kaimo gatvele, vedančia į Prienų plentą ir juo vyksta į miestą, tad šis viadukas, Trakiškių gyventojų teigimu, nėra būtinas.

Rugpjūčio pirmomis dienomis Trakiškių gyventojai savo pašto dėžutėse rado laiškus, kuriuose buvo informuojami, kad dėl tiesiamos „Rail Baltica“ vėžės ir čia statomo viaduko iš jų visuomenės reikmėms netrukus bus paimti namai, žemė ir kitas turtas. Tai juos šokiravo. Žmonės kreipėsi į savivaldybę, siuntė raštus Susisiekimo ministerijai, pabrėždami, kad jiems nereikia viaduko, juo nebus kam važiuoti, kad yra kitų alternatyvių, ekonomiškai efektyvesnių sprendimų, kurie leistų išsaugoti sodybas. Tačiau iš ministerijos gyventojai kol kas nesulaukia jokio atsakymo, jo nesulaukia ir Marijampolės savivaldybė, kuri palaiko gyventojų nuomonę. „Rail Baltica“ projekto tikslinimai galimi tik iki spalio 4 d., tad laiko – labai nedaug.

„Ūkininko patarėjas“ susitiko su Trakiškių gyventojais Steponiškių gatvelėje, kur planuojama viską nušluoti nuo žemės paviršiaus ir per geležinkelį pastatyti viaduką. Dabar čia yra gražios, išpuoselėtos sodybos, kai kurios – naujos statybos. Žmonės ramiai gyveno, augino vaikus, kūrė savo ateities planus. Žinojo, kad greta gyvenvietės planuojama tiesti geležinkelį, bet kad čia bus statomas viadukas, jiems buvo didžiulė staigmena.

„Kai matėme pirmą „Rail Baltica“ projekto variantą, žinojome, kad kažkur pro čia eis geležinkelio vėžė, bet apie viaduką nieko neteko girdėti. Nesuprantame, kam jis čia reikalingas, nes šioje gyvenvietėje nėra jokio didelio eismo, turime kitas gatves, kuriomis važiuojame. Dėl šio beprasmio viaduko iškilo grėsmė dešimčiai sodybų, kurias ketinama nugriauti. Kaimo gyventojai pasisako už tai, kad šio viaduko nebūtų. Mes siūlome, kad Steponiškių gatvėje prie „Rail Baltica“ iš vienos ir kitos pusės būtų suformuoti akligatviai, o pėstiesiems, dviratininkams būtų padaryta požeminė perėja. Taip būtų išsaugota 10 sodybų ir kaimo žmonių gyvenimai. Sakoma, kad bus kompensuojama. Deja, kompensacijos už paimamą valstybės reikmėms turtą yra tikrai juokingai graudžios. Iš kitų rajonų girdime, kad už gyvenamąjį namą žmonėms pasiūlo 16 tūkst. eurų. Juk už tokius pinigus net vieno kambario buto bendrabutyje nenusipirksi! Viaduko statyba yra labai brangi, jei jo nestatytų, būtų sutaupyta daug lėšų. Labai tikimės, kad šiuo laikotarpiu, kai dar galime dėl geležinkelio infrastruktūros teikti pastabas ir pasiūlymus, bus atsižvelgta į mūsų prašymus“, – gyventojų nuomonę redakcijai išsakė Trakiškiuose gyvenanti Lina Sarpalienė.

Anot jos, buvo kalbėta su savivaldybės architektais, šie patikino, kad tokia požeminės perėjos ir akligatvių suformavimo galimybė yra ir tokį pasiūlymą savivaldybė yra išsiuntusi į Susisiekimo ministeriją bei geležinkelio projekto rengėjams. Deja, kol kas jokio atsakymo nėra.

Ašaros ir nerimas dėl ateities

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotraukoje – Indrė Grigaliauskienė rodo vos prieš kelerius metus pastatytus namus, kurių gali greitai nebetekti.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 96, 2023 m. rugpjūčio 29 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.