Raudona linija tarp partnerystės ir agrolobizmo

Valdžia brėžia raudoną liniją tarp socialinių partnerių ir lobistų. Žemdirbius vienijančioms organizacijoms tenka būti atsargesnėms ir išmokti laviruoti tarp tų nematomų linijų.

Pirmosios patirtys – kaip ledinis dušas. Juk didelė dalis asociacijų administracijos darbuotojų nesamdo. Lyderiai darbuojasi visuomeniniais pagrindais ir iš to jokios asmeninės naudos negauna. Niekas nesitiki už nesavanaudišką veiklą laurų, tačiau nesitiki ir patekti į nemalonę, gauti „pipirų“. Tačiau nuo šių metų sausio įsigaliojo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas. Ir nuo to momento tai, kas dar vakar atrodė įprasta, įgijo kitą atspalvį. Viena vertus, šiuo įstatymu siekiama didinti supratimą, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas bei skatintinas reiškinys, nes padeda priimti geresnius sprendimus. Kita vertus, įsigaliojo naujos nuostatos – registruotis lobistu gali ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, o pareiga deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą atsirado ne tik lobistams, bet ir asmenims, kurių atžvilgiu taikoma lobistinė veikla.

Atsirado pavojus būti apkaltintam neteisėtai užsiimant lobistine veikla. Gresia nemalonus svarstymas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK), administracinė atsakomybė.

Pirmoji ant virtualaus etikos sargų kilimo atsidūrė Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA). Tai nutiko dėl skandalingosios mėšlo temos – aplinkos ir žemės ūkio ministrų parašais patvirtinto naujos redakcijos Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo. Su siūlymu tobulinti aprašo kai kurias nuostatas asociacija sausio mėnesį raštu kreipėsi į aplinkos ir žemės ūkio ministrus bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką. Tyrimą atlikusi VTEK pripažino, kad asociacija, kuri „veiksmų atlikimo metu“ nebuvo įtraukta į lobistų sąrašą, neteisėtai užsiėmė lobistine veika.

VTEK sprendime pabrėžiama, kad lobistinė veikla nėra tik atlygintina profesinė veikla, ja užsiimantiems asmenims netaikomi specialūs išsilavinimo ar apmokestinimo reikalavimai. Specialiuoju įstatymu apibrėžiama veikla – siekis daryti teisėkūrai įtaką, už kurią nustatyta pareiga viešai atsiskaityti visuomenei.

Yra išimčių sąrašas, kada veikla nelaikoma lobistine. Tarkime, niekam neklius, jei esi kviečiamas dalyvauti susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti. Arba jei aktyviai reaguoji į projektus tuo metu, kai jie teikiami visuomenei susipažinti. ŽŪM su LVPŪA nebuvo pasirašiusi bendradarbiavimo sutarčių teisės aktų rengimo srityje, o konsultavimosi su visuomene dėl įsakymo terminas buvo pasibaigęs ir ministerija „neprašė LVPŪA pateikti nuomonės dėl įsakymu patvirtinto aprašo“.

LVPŪA turi teisę jai nepalankų VTEK sprendimą apskųsti teismui. Nuoskauda didelė ir suprantama. Juk žemdirbiai ėmėsi iniciatyvos, nes iki tol į ją nebuvo tinkamai reaguojama. Sujudimas lėmė, kad buvo pradėta parlamentinė kontrolė ir skandalingąjį aprašą ministerijos sutiko tobulinti. To siekė ne viena LVPŪ, bet ir kitos gyvulių augintojus vienijančios asociacijos.

Dėl to paties mėšlo reikalo šią savaitę VTEK dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos svarstė Lietuvos ūkininkų sąjungą bei Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociaciją „Kooperacijos kelias“. Pastaroji į ŽŪM kreipėsi su pasiūlymais ne tik dėl mėšlo aplinkosauginių reikalavimų, bet ir dėl Pieno supirkimo taisyklių, Kaimo plėtros programos priemonių. Verdiktas dar bus paskelbtas, be to, artėja dar vienos organizacijos – Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos – svarstymo eilė.

„Gimtajai“ ministerijai nuo ankstyvo pavasario uoliai ėmus pranešinėti VTEK apie socialinius ekonominius partnerius, kurie galimai vykdo neteisėtą lobistinę veiklą, žemdirbių bendruomenė atitinkamai reagavo. Lobistų sąrašas ėmė sparčiai ilgėti. Lobistu registravosi minėtas „Kooperacijos kelias“ ir dar apie trylika „žemiškų“ organizacijų. Tarp jų yra ir regioninių, kaip Rokiškio bei Telšių rajonų ūkininkų sąjungos. Formaliai agrolobistų sąrašas ilgėja, tačiau ką tai reiškia? Savaime dėl to padaugėjo teisės aktų rengimo skaidrumas, tapo sveikesnė aplinka, kokybiškesnis bendradarbiavimo su valdžia turinys?

Jeigu jau brėžiamos raudonos linijos ir valdžia siekia skaidrinti veiklą, teks ir žemdirbius vienijančioms organizacijoms peržiūrėti veiklos strategiją bei taktiką. Samdyti jiems atstovaujančius specialistus, profesionalius lobistus. Vienytis ir ieškoti sąjungininkų ir taip auginti savo „raumenis“.

Agrarinį lobizmą Lietuvoje tyrę mokslininkai pastebi, kad žemdirbiams sunku apginti savo interesus, nes trūksta lobistinės veiklos įgūdžių, įmantresnių ir modernesnių lobizmo technologijų taikymo.

Lobizmo tėvynė Amerika. Pagal vieną kilmės aiškinimą, terminas atsiradęs Vašingtone, viešbutyje „Willard“, kurio apartamentuose neretai apsistodavo ir JAV prezidentai. 18-asis prezidentas (1869–1877) Ulisas Grantas esą turėjo įprotį viešbučio fojė (angl. lobby) išgerti stiklą viskio ir surūkyti cigarą, todėl čia nuolat būriuodavosi įvairūs prašytojai su peticijomis. Ilgainiui jiems prigijęs lobistų vardas.

Šią termino kilmės legendą aktyviai palaiko viešbučio administracija. Tačiau kalbininkai tvirtina, kad šaknys yra daug gilesnės. Politinį atspalvį žodis įgijo gerokai iki to laiko, kai buvo pastatytas „Willard“ viešbutis. Oksfordo anglų kalbos žodynas gali pateikti 1808-uosius siekiančių citatų apie lobistus – žmones, kurie kuluaruose siekia daryti įtaką politikai.

Irma Dubovičienė