Reikia lyderių ir tarpusavio pasitikėjimo

Kupiškio rajone į tarptautinę konferenciją buvo susirinkę kooperatinio judėjimo lyderiai iš Lietuvos ir Latvijos

Virginija JUŠKIENĖ „ŪP“ korespondentė Aktualijas aptaria Pieno gamintojų asociacijos nariai Eimantas Bičius, Danutė Adamonienė, centre – asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ kartu su Žemės ūkio ministerija pakvietė įvairių veiklos sektorių – pieno gamintojų, grūdų ir šiltnamių daržovių augintojų, ekologinių ūkių asociacijos, kooperuotos prekybos, kredito unijų – atstovus iš Lietuvos bei artimiausius kaimynus latvius padiskutuoti apie šiandienę kooperatyvų situaciją ir perspektyvas. Dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovai, naujausių žinių pranešti atvyko ir europarlamentaras Bronis Ropė. Į kaimo turizmo sodybą Pasuosių kaime (Kupiškio r.) suvažiavę veikliausių kooperatyvų vadovai iš Plungės, Jurbarko, Kupiškio, Rokiškio, Vilniaus bei Jelgavos, Ogrės, Jekabpilio iki vėlyvos pavakarės dalijosi informacija, analizuodami Lietuvos ir kaimyninių šalių kooperacijos patirtį, mėgindami įžvelgti rytdienos tendencijas. Visi kaimo verslų ir žemės ūkio veiklos strategai vienu balsu tikina – nieko geriau už kooperaciją nebus, būtina jungtis pirmiausia smulkiems pieno gamintojams, tiems, kuriems sunkiausia, tačiau būtent pienininkai yra itin atsargūs, neskuba jungtis, tai pastebėjo kalbėjusieji Juratė Dovydėnienė, Jonas Kuzminskas, Danutė Adamonienė. Lietuvoje kooperatyvai superka 30,5 proc. pieno kiekio, Latvijoje – 35 proc. Estijoje – 55 proc. Kodėl estai kooperacijoje toliau pažengę? Ten ūkiai gerokai stambesni, didina gamybą, kaip ir lenkai, o mes esame artimesni latviams mažais savo šeimos ūkiais. „Pieno gėlės“ koooperatyvo direktorius J. Kuzminskas įvardijo lietuvių skeptiško požiūrio į kooperaciją priežastis: itin smulkūs ūkiai, patys ūkininkai yra vyresnio amžiaus, dar turintys negatyvią kolūkių patirtį, kooperatyvai dažnai neturi ir neugdo savo lyderių, siekia greitos naudos jau šiandien. O Vakarų šalių kooperatinės veiklos patirtis skaičiuojama šimtmečiais, Lenkijoje pirmasis kooperatyvas buvo įkurtas 1816 m. Europoje yra apie 180 tūkst. kooperatyvų, jiems priklauso 17 proc. visų gyventojų. O Lietuvoje kooperuotų bendrovių yra tik 0,4 proc. visų veikiančių įmonių. Jurita Zubauskienė, „Joniškio aruodo“ kooperatyvo direktorė, pabrėžė, kad šalyje yra tik 7 grūdų sektoriaus kooperatyvai, beveik visi jie yra iš derlingiausių šalies rajonų, ten jie dirba sėkmingai, jiems priklauso 250 ūkių, vidutinis ūkio dydis yra apie 360 ha. Šio regiono grūdų augintojai suvokia, kad gaišti savo laiką prekėms, paslaugoms pirkti yra didelė prabanga, kooperatyvas tai daro ir pigiau, ir sparčiau. Taip ūkininkas, kuriam reikia išmanyti mažiausiai 13 veiklos sričių, gali užsiimti savo tiesioginiu darbu. Latvijos avių augintojų kooperatyvo atstovė irgi akcentavo svarbiausią veiklos kryptį – produkcijos pardavimą, eksporto rinkų paiešką. Avieną kooperatyvas parduoda Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, turi halal sertifikatą. Ramiai dirbti ūkininkams trukdo juodoji rinka, lenkų pigios mėsos konkurencija. Latvijos daržininkai irgi išgyvena iš eksporto sutarčių su Skandinavijos šalimis. O latvių pienininkai išgyvena tą patį, ką ir lietuviai: valdžia ramina, prašo kentėti, išlaukti, kol kainos nuo 8–15 euro centų pakils aukštyn. O ko galima sulaukti? Latvių ūkininkės papasakojo anekdotą: ūkininkas turi gerą ir blogą žinią. Blogoji – krito karvė. Geroji – kaimynui krito dvi. Dar iškalbingiau diskusiją apibendrino Žemės ūkio rūmų atstovė Aušra Žliobaitė linksmu animaciniu vaizdeliu: stovi du viena virve surišti asiliukai ir abu traukia į priešingas puses, kur padėta po šieno kupetą. Nepasiekia, virvė per trumpa. Reikia mąstyti, ką daryti. Jeigu asiliukai susitars, kad abu eis vienos kupetos link, iš bado nemirs. Salė kaipmat susivokė: o nuo kurios kupetos pradėti, geriau nuo svetimos, o savo pataupyti... Kaimo turizmo sodyboje Pasuosių kaime į tarptautinę konferenciją buvo susirinkę Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio kooperatyvų atstovai, renginio iniciatorė „Kooperacijos kelio“ asociacijos valdybos pirmininkė Juratė Dovydėnienė – pirma iš kairės. Autorės nuotraukos