Renesanso šedevras Valdovų rūmų muziejuje

Parodos kuratorių teigimu, plačiau kalbėti apie šį XV a. pabaigos – XVI a. pradžios italų tapybos paveikslą yra ne viena priežastis: visų pirma, tai – vieno žymiausių pasaulio dailininkų darbas ir vienas vertingiausių bei brangiausių kada nors į Lietuvą atkeliavusių dailės kūrinių. Intriguojanti ir jo istorija – meno kūrinys priklausė ir žymiausiems Europos kolekcininkams, ir diktatoriams. O pernai Renesanso šedevrą įsigijo Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Lenkija). Kaip teigia Krokuvos muziejininkai, paveikslas amžiams tapo Vavelio karališkosios pilies rinkinių deimantu.

Džovanis Belinis laikomas Venecijos dailės mokyklos pradininku. Tapytojas vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su aliejiniais dažais, jo kūriniai išsiskiria subtilumu, emociniu paveikumu. Vilniuje eksponuojamame paveiksle vaizduojama Dievo Motina, apglėbusi Kūdikėlį Jėzų. Šitaip išryškinama Jos meilė ir prisirišimas, o tai itin reta ankstesnėje dailėje. Iki Dž. Belinio tapyboje vyravo patosiškos scenos, egzaltuotos figūros.

Kaip privilegijuotas Venecijos Respublikos dailininkas, jis turėjo dideles dirbtuves ir daug mokinių, Dž. Belinio kūryba padarė didelę įtaką jo mokiniams, pavyzdžiui, Ticianui. Dž. Belinio, kaip ir kitų garsių italų Renesanso meistrų, kūryba buvo gerai žinoma Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Venecijos dailininkų kūrinių būta Jogailaičių, Vazų ir vėlesnių valdovų, taip pat didikų kolekcijose.

Antrojo pasaulinio karo metais dingo Dž. Beliniui priskiriamas paveikslas „Jėzaus Kristaus apraudojimas“, iki tol puošęs Kauno katedrą, o vėliau saugotas Bažnytinio meno muziejuje Kaune. Šiandien išlikusi šio kūrinio kopija, kurią XIX–XX a. sandūroje savo Rokiškio rezidencijai buvo užsakę grafai Pšezdzeckiai.

Valdovų rūmų muziejuje esančioje dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje galima pamatyti vieno artimiausių Dž. Belinio mokinių ir šio meistro stiliaus puoselėtojo Nikolo Rondinelio (Nicolo Rondinelli, apie 1468 – apie 1520) tapybos darbą „Kristaus apipjaustymas“.

Valdovų rūmų muziejaus informacija