„Niekada negalvojau apie šiltnamį kitaip kaip apie šiltnamį, – šypsojosi moteris, rodydama ilgo ir siauro statinio vidų. – Pomidorai, agurkai, krapai, svogūnų laiškai – tiek ir tereikėjo. Kadangi neturime įprasto daržo, nes visur aplink gėlynai, tai ir šiltnamis buvo skirtas tik daržovėms.“
Pastatas, pasak jos, senas – daugiau nei trisdešimties metų. Tačiau labai tvirtas – iš metalo ir stiklo, su 1 m gylio pamatais. Nugriauti? Net nekilo mintis. „Tik pagalvodavau – kam mums toks didelis, net 10 m ilgio? Vaikai užaugo, išsivažinėjo kas kur, o pomidorų kas savaitę niekas jau nebėga skinti“, – kalbėjo R. Mauzienė.
Po truputį pradėjo kirbėti idėja. Naršydama socialiniame tinkle, moteris aptiko daugybę pavyzdžių – šiltnamiai kaip poilsio erdvės, skaitymo kampeliai, netgi vakarienių vietos. „Idėja manęs nepaleido. Net ne vienus metus. Piešiausi planus, ieškojau reikalingų detalių, galvojau, kaip atskirti erdves“, – pradžią prisiminė ŪP pašnekovė.
Pirmiausia reikėjo apsispręsti, kiek vietos skirti poilsiui. „Metalinė konstrukcija greitai viską padiktavo. Nusprendėme viską daryti patys. Vyras ir sūnus išklojo trinkeles – juk tai šiltnamis, augalus laistome, todėl medis ar plytelės netiko“, – dėstė R. Mauzienė.
Pati didžiausia investicija buvo stogo stiklų keitimas į matinį stiklą, kad labiau sulaikytų saulės spindulius.
„Kai visa techninė dalis buvo padaryta, pradėjau kurti jaukią atmosferą. Viduryje liko senas betonuotas takelis – jį išpiešiau kaip kilimėlį. Daug daiktų jau buvau susipirkusi iš Lietuvos prekybos vietų. Tai – paprasti daiktai, bet svarbu, kaip juos sustatai“, – atkreipė dėmesį ji.
„Visada svajojau apie mandrą baldų komplektą. Bet kai vieną vasarą viskas išbluko, supratau – geriausia paprastas. Dabar turiu baltas plastikines kėdes, stalą, suolą. Ir viskas puikiai tarnauja“, – kalbėjo ŪP pašnekovė.
Poilsio ir daržininkystės erdves atskyrė plonomis užuolaidomis. Elektrinio apšvietimo nėra – vakarais švyti lemputės, įkraunamos nuo saulės. O muzika? „Ne, neturime aparato. Kam jis? Kai aplink čiulba paukščiai, tai geriausia melodija. Kai lyja, klausytis lietaus skambesio – geriausia terapija“, – prisipažino šeimininkė.
Už užuolaidos tebežaliuoja daržovės: pomidorai, agurkai, salotos, svogūnų laiškai, net braškės. „Dabar jau ne 50 daigų, o 10 – tiek, kiek mums reikia. Ne maišuose, tiesiog žemėje. O kad būtų mažiau vargo – užmulčiuoju grikių lukštais“, – teigė R. Mauzienė.
Viduje daugiau augalų nėra, nes jiems būtų per karšta. Bet už stiklinės šiltnamio sienos – tikras gėlių rojus. „Šiltnamio šonai apsodinti viendienėmis, šalia yra rožynas, melsvės. Kai viskas sužydi – kiemas tiesiog kvepia. Ir čia maitintis suskrenda kaimyno bitutės. O mašalai? Jie kažkaip čia neįkyrūs. Užsidegam žvakę ar smilkalą – ir ramu“, – pasakojo moteris.
„Daug kas sako – kam to reikia, juk karšta šiltnamyje! – juokėsi R. Mauzienė. – Bet juk čia nebūnam per karščius. Atidarom trejas duris, langą, stoglangius – vėdinasi. O kai orai vėsesni, tai čia taip gera, kad net išeiti nesinori.“
Rytinė kava, paukščių čiulbesys, ramybė. Vakarai su šeima ar draugais. Kartais – gultas ir tinginystė. Moteris mėgsta rankdarbius, tad čia įsikuria su savo dirbtuvėlėmis. O katinai? Ir jiems ši vieta patinka – pogulio poilsis garantuotas.
„Per Kalėdas kelerius metus čia buvo įsikūrusi Kalėdų rezidencija, – pasakojo šeimininkė. – Puošėme eglutę, virėme karštą vyną, arbatą. Nebuvo šalta – virš stalo pakabinome infraraudonųjų spindulių lempą. Ji puikiai visus šildė.“
R. Mauzienė minėjo, kad priežiūros šiltnamis reikalauja ne daugiau nei įprastai. „Iššluoji, nupili vandeniu – ir viskas. Tik šiemet skruzdėlės iš po trinkelių vis išneša smėlį – bet ir joms yra priemonių. Kai sausa vasara – tokių problemų nebūna. Jei turėčiau galimybę ką nors pakeisti, daryčiau dar didesnę poilsio zoną, nes kai susirenka visa šeima – vietos mažoka“, – šypsodamasi pasakojo ŪP pašnekovė.
„Jeigu jau aplanko tokia mintis, vadinasi, jums tokios poilsio vietos tikrai reikia. Nebijokite ir darykite. Kitaip, savaip. Tai yra jūsų kiemas, jūsų gyvenimas. Skeptikų bus visada, bet tai yra jūsų erdvė, jūsų tvirtovė“, – ragino ir kitus išdrįsti įsirengti kažką panašaus.
O ar yra koks būtinas daiktas tokioje vietoje? R. Mauzienė nedvejoja: „Didelė pintinė ir dėžė ant ratukų! Kai reikia neštis vakarienę ar kavos indus – jos tikras išsigelbėjimas.“
„Restoranėlis“ šiltnamyje – ne tik interjero ar sodo projektas. Čia dera funkcionalumas ir estetika, paprastumas ir jaukumas, daržovės ir draugystė. O svarbiausia – viskas padaryta savomis rankomis ir su meile. ,,Mūsų „restoranėlis“ visada laukia svečių“, – užbaigė pokalbį R. Mauzienė.
Rasos MAUZIENĖS nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.