Retas atvejis: karvės krito dėl botulizmo

Praėjusį rudenį minėta šeima savo ūkyje Blumenšteine dar melžė 25 holšteinų veislės karves. Heinzo tėvai pradėjo kurti šią bandą, o prieš 23 metus verslą perėmęs sūnus tęsė darbus kartu su žmona.

Netikėti sutrikimai

Karvės ir veršeliai gaudavo įprastą žolės mišinį iš įvairių pievų – kiek įmanoma subalansuotą racioną. Kaip įprasta, ūkininkai nuolat tikrino, ar pašaruose nėra matomų teršalų, galinčių pakenkti gyvūnams. Kaip ir visi ūkininkai, jie visada žinojo, jog viena į pašarus netyčia įkritusi pūvanti pelė gali pagaminti pakankamai botulino, kad būtų apnuodyta visa gyvūnų banda. Net ir nuimant derlių drėgną vasarą buvo atsižvelgiama į pašarų užteršimo dirvožemiu riziką. Bet patikrinimai buvo atliekami reguliariai, o ne dėl kokių nors konkrečių įtarimų, rašo šveicarų portalas schweizerbauer.ch.

Tačiau spalio 28 d. Rufeneriai pastebėjo, kad viena iš jų karvių duoda mažiau pieno. „Pamatavome jai temperatūrą, bet ji nekarščiavo“, – prisimena Annemarie Rufener. Iškviestas veterinaras paėmė didžiojo prieskrandžio sultis laboratoriniams tyrimams. Netrukus jis pranešė, kad tai apsinuodijimas botulinu. Veterinaras iš karto įspėjo, kad ir kitos karvės to greičiausiai neišvengė.

Simptomai

Per kelias ateinančias dienas ir naktis Rufeneriai retai eidavo miegoti. Norint išplauti nuodus, gyvūnams buvo duodama antpilų, o jų skrandžiai plaunami vandens žarna. Gyvūnai norėjo gerti ir ėsti, tačiau neurotoksinas paralyžiavo liežuvį ir jie negalėjo kramtyti.

Tvarte buvo ieškoma galimų apsinuodijimo šaltinių, jis buvo išplautas ir sutvarkyti visi panaudoti siloso ritiniai. Į šiuo darbus įsitraukė ne tik visa šeima, bet ir tolimesni giminaičiai. Tačiau iš 25 karvių 23 pasireiškė apsinuodijimo simptomai, o 17 jų krito per dešimt dienų nuo pirmųjų simptomų pradžios.

Nežinomybė

Ūkininkų šeimą ir toliau kamuoja nežinomybė, kadangi karvių apsinuodijimo priežastis lieka neaiški. Šiandien išgyvenusios karvės vėl duoda pieną, ūkininkai svarsto įsigyti keletą telyčių.

„Tačiau du mėnesius pieno praktiškai nepristatėme“, – sako Heinzas Rufeneris. Pieno pinigų praradimas, naujų gyvulių įsigijimas ir veterinarinės išlaidos, kiti nuostoliai neleidžia ūkiui atsigauti, o jauni gyvūnai visą savo potencialą atskleis tik po kelerių metų. Prie to reikėtų pridėti ištisų dviejų kartų sunkaus darbo praradimus ir patirtus emocinius išgyvenimus.

„Blogiausias dalykas dabar yra netikrumas“, – sako Heinzas Rufeneris. Apsinuodijimo, kurio pirmieji simptomai pasireiškia tik per dieną ar dvi, priežastis nerasta. Maisto technologo apžiūros duomenimis, šulinio vanduo yra tobulas. Tačiau Šveicarijoje nėra laboratorijos, kurioje būtų tiriamas būtent botulinas. Heinzas mineralinio papildo, kurį karvės gavo, mėginį ištyrė Vokietijos laboratorijoje – viskas gerai.

Ūkininkas apgailestauja, kad Šveicarijoje negali profilaktiškai ištirti pašarų mėginių. „Taigi dabar jaučiame nemalonų jausmą dėl kiekvieno naujo siloso ritinio“, - baiminasi ūkininkas.

Solidarumas

Heinzas sako, jog iškart po nelaimės nežinojo, nuo ko pradėti, tad kreipėsi į Berno ūkininkų asociaciją (BEBV). „Prezidentas Jürgas Iseli ir Leana Waber iš vadovybės atvyko per 24 valandas ir nuo to laiko mus palaiko. Bernhardas Brüggeris, Thuno ūkininkų asociacijos prezidentas ir BEBV vykdomosios valdybos narys, surengė lėšų rinkimo kampaniją vietoje, kuri sulaukė didžiulio atgarsio“, - guodžiasi Heinzas ir dėkoja visiems padėjusiems, juolab, kad ir nukentėjusių ūkininkų pažįstamų bei draugų ratas taip pat teikia aktyvią pagalbą.

„Svarbu, kad kiekvienas ūkininkas patikrintų, ar jo draudimas padengia šią retą, bet rimtą riziką“, – sako Heinzas. – „Ir todėl noriu pasakyti visiems: mokėkite savo mokesčius ūkininkų asociacijoms. Nes kai patenki į tokią situaciją, tau reikia pagalbos iš žmonių, kurie žino, ką reikia daryti“.

Skiepijimas

Profilaktiniai maisto ir pašarų tyrimai dėl botulino Šveicarijoje neatliekami. „Miprolab“ laboratorija Getingene, su kuria bendradarbiauja ir Berno gyvūnų ligoninė, yra viena iš nedaugelio vokiškai kalbančioje vietovėje, kuri specializuojasi botulizmo srityje ir, be kita ko, tiria maisto mėginius, ar ten nėra botulino toksinų. Pasak laboratorijos generalinio direktoriaus Franko Gesslerio, koncentruoti pašarų mišiniai pirmiausia tiriami ten, kur ruošiami ir gaminami. Tačiau dvėseliena pateko į siloso ritinį, jis visas galėjo būti apnuodytas.

Arba keli ritiniai gali būti užteršti dirvožemiu ir taip paveikti gyvulius dėl nepalankios fermentacijos. Naudojant tokius nehomogeniškus pašarus, patikimi tyrimų rezultatai būtų gaunami tik atlikus rimtus bandymus, aiškina F. Gessleris, Getingeno universitete taip pat dėstantis apie botulizmą. Ir šie testai nėra pigūs. Todėl jis rekomenduoja skiepyti gyvūnus.

Berno universiteto gyvūnų ligoninės atrajotojų klinikos vadovė Michele Bodmer taip pat akcentuoja, kad vakcinacija nuo labiausiai paplitusių C ir D tipų botulino toksinų yra labai veiksminga. Gyvūnų imuninei sistemai reikia keturių savaičių, kad būtų sukurta apsauga, kuri veisminga nuo vienerių iki dvejų metų.

Faktai

Gyvulių botulizmas yra ūmi infekcinė liga. Serga arkliai, paukščiai, rečiau galvijai ir kiaulės, Iš kailinių žvėrelių – audinės. Suserga apsinuodiję anaerobinės bacilos Clostridium botulinum išskiriamais nuodais (toksinais), kurių kartais susidaro augaliniuose ir gyvuliniuose pašaruose.

Susirgusiems gyvuliams paralyžiuojami kramtymo ir rijimo raumenys, išlenda liežuvis, nukąra apatinis žandikaulis, nudrimba viršutiniai vokai, atsipalaiduoja griaučių raumenys. Gyvuliai serga 8–12 parų. Liga nustatoma kompleksiškai. Išplovus skrandį gydoma antibotulininiu serumu ir simptomiškai.

Apsaugos priemonės: konservuojamų pašarų negalima suteršti žemėmis, gyvulinius pašarus reikia virinti. Taip pat – skiepai. Negydomi gyvuliai nugaišta.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, jog minėtos bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas. Patekusios į nepalankią aplinką, jos virsta sporomis. Sporų randama dirvožemyje, jomis gali būti užterštos daržovės, grybai. Į mėsą bakterijų sporos paprastai patenka iš gyvulių žarnų dorojant skerdieną.

Sporos atsparios šaldymui, džiovinimui, tiesioginių UV spindulių poveikiui. Jos žūva veikiamos aukštesnei nei 120° C temperatūrai; 80 °C laipsnių temperatūroje jos žūva per 30 min. Sporos yra labai atsparios fiziniam bei cheminiam poveikiui, nežūva veikiamos didelės koncentracijos dezinfekcinėmis medžiagomis, išsilaiko maiste, kuriame druskos koncentracija siekia iki 18 proc.

Sporos yra labai atsparios aukštos temperatūros poveikiui ir, esant bedeguonei aplinkai, vėl virsta bakterijomis ir pradeda gaminti toksiną, vadinamą botulizmo toksinu. Toksinas jautrus karščiui, kaitinamas suyra per 10 minučių, virinamas – per kelias minutes.

Žinomi septyni (A, B, C, D, E, F, G) toksino tipai, keturi iš jų (A, B, E ir rečiau F) gali būti žmonių maisto toksinės infekcijos priežastimi.

Žmonės šia liga suserga retai, nes apsinuodijama toksinu, kurį atitinkamose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos. Dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, daržovių, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių.

Parengė Ričardas Čekutis