Riešutmedžiai – viso gyvenimo medžiai

Nykštukiniai riešutmedžiai

Graikiniai riešutai jau seniai visiems nebe naujiena. Daugelis norėtų jų užsiauginti kieme, tačiau neretą glumina tai, kad teks susitaikyti su didelio medžio nepatogumais. Juk riešutmedis ne tik vaišins sveikais bei labai naudingais riešutais, bet ir užims daug erdvės, sudarys nemenką pavėsį, o rudenį teks grėbti šūsnis lapų. Apie šiuos augalus pasakodamas „Rasoms“ medelyno „Aldovidas“ savininkas Vidas Bronius Palažija teigė, kad visus šiuos nepatogumus galima sumažinti, jei sodinsime nykštukinius graikinius riešutus.

„Pirkdami garsiosios veislės ‘Ideal’ graikinių riešutų sodinukus, būtinai atkreipkite dėmesį, ar jie yra skiepyti. Jei ne, augalai greičiausiai grįš į tą veislę, iš kurios ir buvo išvesti. Visai kitaip yra su nykštukiniais ‘Korenovskij’ veislės riešutmedžiais, kurių nebūtina skiepyti, tačiau būtina speciali sėklų stratifikacija, mat yra išvesta atrankos būdu“, – patarė daugiau nei 20 metų riešutmedžių auginimo patirtį turintis pašnekovas.

Nykštukinis graikinis riešutmedis ištveria ir nežūsta temperatūrai nukritus iki –35° C. Vėlyvoms šalnoms pakenkus, augalas labai greitai atsigauna, žydi ir brandina vaisius. Dar vienas nykštukinių riešutmedžių privalumas tas, kad jų nepuola jokios ligos, kenkėjai. Dera gana gausiai.

Ieškodami riešutmedžiui vietos, atminkite, kad jam netiks žvyruotas gruntas arba ten, kur yra aukšti gruntiniai vandenys. Ir tai bene vienintelis šio medelio įgeidis gruntui. Tačiau teks parinkti saulėtą ir geriausiai nuo vėjų apsaugotą vietą.

Centrinė šaknis – svarbiausia

Persodinant riešutmedį į nuolatinę augimo vietą, reikia saugoti centrinę jo šaknį. Ją stipriai pažeidus, augalas gali žūti arba skursti. Pasodinus riešutą, po metų jo persodinti jau negalima, nes pagrindinė šaknis sieks 1,2–2 m, o jos pažeisti nevalia.

Nereikėtų daryti ir kitos klaidos: sodinant augalą po jo šaknimis negalima dėti jokių plytgalių, akmenų ir pan. Toks „drenažas“ nereikalingas. Beje, tai ne vienintelės klaidos, galinčios nulemti medelio ateitį. „Pasodinus augalą, prie kamieno negalima iškasti duobutės, skirtos vandeniui nenubėgti. Reikia sukrauti 2–3 cm kauburėlį – toks paaukštinimas neleis susidaryti ledui, galinčiam sunaikinti augalą“, – perspėja V. B. Palažija.

Pirmus metus pasodintą riešutmedį žiemai pridenkite eglių šakomis. Per kitą sezoną šaknynas sutvirtės ir dengti nereikės. Gegužės pradžioje, jeigu prognozuojamos 4–5 °C šalnos, augalą pasaugokite: prieš šalną apipurkškite vandeniu arba pavėjui dūminkite sausais šiaudais, šakomis ir pan.

Svarbu tinkamai formuoti

V. B. Palažija „Rasų“ skaitytojams atskleidė dar vieną kitą nedidelio, gražios formos riešutmedžio paslaptį. Formuoti medelį jis rekomenduoja praėjus 4 metams po jo pasodinimo. Liepos antroje pusėje viršūnėse reikia nukirpti jaunus ūglius ir tai pakartoti 2–3 metus iš eilės.

Nuo žemės iki apatinių medžio šakų turi likti ne didesnis nei metro atstumas. Taip genimas augalas išlieka mažo ūgio kone visą savo amžių (priminsime, riešutmedžių amžius maždaug 100–200 metų). Tereiks tik kasmet iškarpyti nudžiūvusias šakeles.

Pirkdami patikrinkite

Kai, regis, jau beveik viską žinome apie norimą augalą, kai jau ir vietą jam nužiūrėjome, iškyla klausimas, kaip nusipirkti kokybišką sodinuką, kaip namo neparvežti medelio, kuris, net ir rūpestingai prižiūrimas, gali sunykti.

Pakalbintas medelyno savininkas iškart perspėja sodininkus mėgėjus: „Išsirinktą augalą atsargiai ištraukite iš vazonėlio, nepažeisdami šaknų sistemos, ir atidžiai apžiūrėkite jo šaknis. Jei augalo šaknys labai tankiai susisukusios į gumulą, o kartais net ir pageltusios, vazonėlyje grunto praktiškai nėra, vadinasi augalas yra pertręštas azoto trąšomis. Nežinau, kokiu būdu, bet lenkai įsigudrinę į augalų šaknyno vidų įterpti gumulą trąšų. Tai kaip gi augalas nebus gražus, sodrios spalvos ir blizgančiais lapais? Tačiau retas kuris pagalvoja, kad tas augalėlis labai greitai žus, kai tik užklups šaltesnis oras, o nuo azoto pertekliaus jauni ūgliai nebus spėję sumedėti ir pasibaigs gausus maitinimas trąšomis. Todėl sveiko augalo šaknys turėtų būti tolygiai pasiskirsčiusios po visą vazonėlį, saikingai vešlios.“

Tinkama priežiūra – tai 50 proc. sėkmės

V. B. Palažija nepagailėjo keleto patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti ne tik riešutmedžiu, bet ir kitus dekoratyvinius augalus mūsų klimato sąlygomis, patikslindamas, kad ši technologija tinka tik Lietuvoje užaugintiems augalams, ne importuotiems.

Dekoratyvinių augalų (iki 5–6 metų amžiaus) pasodinimo bei priežiūros technologinės rekomendacijos:

• Sodinimo duobės plotis turi būti dvigubai platesnis nei augalo šaknų žemės gumulas.

• Duobės gylis turi būti augalo žemės gumulo aukštis plius 15 cm (5 cm žvyro + 10 cm kompostinės žemės).

• Jei žemės plote, pasirinktame sodinti augalą, aukšti gruntiniai vandenys, į duobę pripilkite apie 5 cm žvyro (padarykite drenažą).

• Ant žvyro užpilkite 10 cm kompostinės žemės sluoksnį.

• Dėkite augalą (gumulą su šaknimis) į paruoštą duobę. Jeigu augalo šaknys yra celofane, kuris neturi dugno, augalą į duobę dėkite kartu su juo ir tik tada perpjaukite ar perkirpkite, kad galėtumėte atsargiai nuimti. Jeigu augalo šaknys inde, tuomet atsargiai jį su visomis žemėmis iškelkite iš jo, dėkite į duobę ir užberkite žemėmis. Taip mažiau pažeisite šaknyną ir palengvinsite augalų prigijimo procesą, nes ant šaknų liks daugiau žemių.

• Aplink žemės ir šaknų gumulą iki duobės viršaus pripilkite geros žemės. Pastarosios netrombuokite ir nespauskite.

• Ant žemės pilkite tiek vandens, kad aplink esanti žemė visiškai permirktų. Šlapią žemę aplink augalą išjudinkite. Jeigu žemė susmego, užberkite dar ir vėl palaistykite. Paviršių užpilkite sausomis žemėmis (tinka žvyras, smėlis, durpės, medžio skiedros, akmenukai ir t. t.).

• Daugiau žemės nespauskite ir nebepilkite vandens.

• Dekoratyvinius augalus laistykite labai retai, bet gausiai.

• Naujai persodinto augalo tręšti nereikia. Pirmą kartą tai padarykite artimiausio sezono rudenį (kalio ir fosforo trąšomis) arba pavasarį (pavasarinėmis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais).

• Augalus patartina pamulčiuoti pavasarį, rudenį, naudojant 1/3 žemės ir pušyno paviršinio sluoksnio mišinį.

• Sodinant kalnines pušaites, vietoje kompostinės žemės naudokite žvyro ir kompostinės žemės mišinį (1 dalis žvyro ir 4 dalys kompostinės žemės). Panaši žemė naudojama ir formuojamiems medžiams (lauko bonsams) sodinti.

„Rasų“ informacija

Redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.