Rizikos valdymo fondai – naujovė Lietuvoje

Naujas instrumentas

Rizikos valdymo fondai (RVF) – visiškai naujas ir platesnis rizikų valdymo instrumentas. Šiuo metu žemdirbiai turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslauga, tačiau ji padengia tik dalį rizikų (augalų žuvimo ar derliaus praradimo dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių bei gyvūnų, nuostolius dėl pavojingų užkrečiamų ligų). Tad iš RVF lėšų būtų galima kompensuoti ir kitus pajamų praradimus, atsiradusius dėl rinkų svyravimo ir kitų nenumatytų aplinkybių.

RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. RVF kūrimas prisidės prie Europos Sąjungos (ES) kaimo plėtros politikos prioriteto „Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje“ tikslinės srities „Ūkių rizikos prevencijos ir valdymo rėmimas“ įgyvendinimo, tvarios plėtros pasiekimo užtikrinimo, inovacijų kūrimo, diegimo ir sklaidos.

Būtinos veiklos taisyklės

RVF kurti gali ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. Pats RVF turi turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą. RVF taip pat turi turėti administratorių (sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su RVF tvarkymu). RVF privaloma turėti patvirtintas ir viešai paskelbtas veiklos taisykles  Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.

Taisyklėse turėtų būti nustatyta RVF lėšų administravimo, kaupimo, naudojimo tvarka, įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmai, tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygos, informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimas, prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygos, RVF narių atsakomybė už skolas, susidariusias dėl  RVF veiklos.

Dengiama dalis išlaidų

KPP numatyta parama administravimo išlaidoms, pradiniam kapitalui formuoti ir finansinėms kompensacijoms fondo nariams išmokėti. Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, iki 70 proc. numatyto paramos intensyvumo. Tinkamomis išlaidomis įvardijamos administracinės išlaidos, kurios negali viršyti 20 tūkst. Eur pirmaisiais veiklos metais, 18 tūkst. Eur –  antraisiais veiklos metais ir 16 tūkst. Eur – trečiaisiais veik­los metais, tačiau negali viršyti 20 proc. sukauptų RVF lėšų.

Administracines išlaidas sudaro iki dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo) išlaidos. Taip pat skiriama parama pradinio pasirašytojo kapitalo įnašams, skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam žemės ūkio rizikos fondo nariui, bei išlaidoms, išmokamoms žemės ūkio rizikos fondo nariams kaip finansinės kompensacijos. Maksimali paramos suma kompensuoti patirtus nuostolius vienam paramos gavėjui nėra nustatyta. Išmokėta parama administracinėms išlaidoms nėra grąžinama, tačiau jei fondas nutraukė veiklą, lėšos grąžinamos žemės ūkio RVF nariams proporcingai jų sumokėtiems įnašams.

Galimi pareiškėjai

Pareiškėjas, RVF, laikomas tinkamu gauti paramą, jei turi galiojančią akreditaciją pagal Žemės ūkio rizikos valdymo fondų akreditavimo taisykles, pareiškėjas ir RVF nariai neturi įsiskolinimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu.

Pareiškėjas ir RVF nariai turi užtikrinti, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų, be to, pareiškėjas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansines ataskaitas (sudaryti balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas) pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tiek pareiškėjas, tiek ir RVF nariai neturi turėti finansinių sunkumų – negali būti restruktūrizuojami, bankrutuojantys arba likviduojami.

Apsisaugojimui nuo krizių

RVF steigimas galėtų būti vienas iš kelių, kurie padėtų stabilizuoti pienininkystės ūkių pajamas, ypač dabar, kai pieno sektorių ištiko krizė. Tiesa, tai priemonė, kuri spręstų ateities problemas. Lietuvoje RVF priemonėms įgyvendinti sukurta visa reikiama teisinė bazė.

Žemės ūkio ministerija jau ne vienerius metus kalba apie RVF įkūrimą. Fondai padėtų stabilizuoti ūkininkų pajamas – kriziniais laikotarpiais amortizuotų atsiradusius nuostolius.

Apie RVF, kaip savišalpos fondo, prie kurio prisidėtų ir KPP parama, kūrimą kalbama ir dabar. Kovo mėnesį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM)  diskutavo su  pieno sektoriaus atstovais, dėl RVF steigimo kalbamasi ir su kooperatyvais  ,,Pieno gėlė“ bei ,,Pienas LT“. 

ŽŪM socialiniai partneriai norėtų tikslinių, sektorinių fondų (pvz., tik pieno sektoriaus fondo), pageidautų, kad RVF fondą sukurtų ir valdytų ŽŪM. Pieno perdirbėjai laikosi pozicijos, kad Lietuvoje turėtų būti vienas fondas.

Pasirengimas platesnio masto paramai

KPP 2014–2020 m. periodo priemonės „Rizikos valdymas“ įgyvendinimo laikas pratęstas iki 2025 m. Lietuvoje šiuo laikotarpiu pagal šią priemonę numatyta įgyvendinti ne daugiau kaip du bandomuosius rizikos valdymo projektus, kurių pagrindu sukaupta patirtis bus tęsiama įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). Jame RVF nuo 2025 metų numatyta 1,5 mln. Eur. Susikūrus fondams ir esant poreikiui kompensuoti pajamų netekimą krizės atveju iki 70 proc., tokiu atveju, jei neužtektų jau numatytų 1,5 mln. Eur, dėl papildomų lėšų iš SP būtų sprendžiama papildomai.

RVF veikia dalyje Europos Sąjungos šalių – pvz., Prancūzijoje jų įsikūrė daug ir smulkių, bet vėliau nuspręsta fondus jungti į vieną. Mat patirtis rodo, kad fondai turėtų būti didesni, tuomet jie bus stipresni, galės labiau valdyti rizikas. Mokslininkai jau ne kartą įrodė, kad RVF turi būti sistemiškai, kompleksiškai parengta teisinių, administracinių priemonių sistema, kurią administruoja aukštos kvalifikacijos specialistai.

Išsamesnė informacija – www.nma.lt

Redakcijos nuotrauka

Nr. 299/7