Robotai piktžolių dar neatpažįsta

Per pusę pastarojo amžiaus žemės ūkio efektyvumas išaugo šimtais procentų. Tai lėmė mokslo pažanga ir inovacijos. Prieš pusšimtį metų iškepti vieną kilogramą duonos, reikėjo apie 16 kv. m  javų ploto,  dabar pakanka vos 1 kv.m. Tačiau kai kurie gerai neapgalvoti veiksmai ir strategijos gali suduoti žemės ūkiui skaudų smūgį.

Keturis kartus didesnis derlius

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) vyriausiojo mokslininko akademiko dr. Vytauto Ruzgo teigimu, šiandien, taikant teisingo ir saugaus tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo praktikas, pažangias žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo technologijas iš to paties ploto galima gauti 4 kartus didesnį derlių nei prieš pusę amžiaus.

„Pavyzdžiui, iš vieno hektaro žieminių kviečių dabar galima prikulti 10 t grūdų. Praėjusio amžiaus antroje pusėje pasiekus 2,5–3 t/ha žieminių kviečių derlių, apie tai buvo rašoma rajono žiniasklaidoje, žemdirbys – buvo giriamas valdžios. Jei anuomet kas nors būtų prakalbęs apie 10 t/ha derlių – būtų sukėlęs juoką“, – teigia mokslininkas.

Reikėtų didesnių plotų

Pasak eksperto, per pastaruosius 50 metų didžiausią įtaką padarė mokslo sukurtos derlingesnės javų veislės, jų paruošimas sėjai bei naujos žemės ūkio technologijos – augalų apsauga, tinkamas tręšimas ir kt.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zitos Varanavičienės nuomone, jeigu ne efektyvumo augimas, Lietuvos žemės ūkiui šiandien reikėtų gerokai didesnio dirbamos žemės ploto.

„Šiuo metu apie pusę Lietuvos teritorijos sudaro ariamoji žemė. Jeigu per 50 metų būtume netobulėję, šiandien užauginamam derliui reikėtų dviem Lietuvos teritorijoms prilygstančio dirbamos žemės ploto. Efektyvesnis žemės ūkis leidžia užauginti pakankamai maisto nedidinant ariamo, nemažinant miškų, pievų ir išlaikant konkurencingas kainas“, – teigia Z. Varanavičienė.

Laboratoriniu tikslumu

Ūkininkai, siekdami racionaliau naudoti išteklius, vis dažniau pasitelkia technologinius ir mokslo laimėjimus. Pastaraisiais metais Europoje sparčiai plinta tiksliosios žemdirbystės praktika, kuri leidžia ūkininkauti tikslingai ir tvariai – juos tręšti ir naudoti augalų apsaugos produktus tik ten, kur to reikia ir tiek, kiek reikia.

Į 20 pasaulio šalių užaugintą produkciją eksportuojantis ūkininkas iš Kėdainių rajono Šarūnas Šiušė pasakoja, kad naujausios technologijos smarkiai padidina efektyvų resursų panaudojimą. Pavyzdžiui, ūkininkas taiko navigacines sistemas, azoto sensorius ir kitas technologijas, kurios leidžia ūkį prižiūrėti efektyviai ir tvariai.

„Augalus tręšiame naudodami tikslius matavimus, tam imame augalų ir dirvožemio mėginius, o surinktus duomenis perkeliame į traktoriaus kompiuterį. Važiuodami laukais traktoriai tręšia kiekvieną plotą tiek, kiek reikia ir ne daugiau. Augalų būklę taip pat vertiname dronais, palydovais – tai leidžia laiku pastebėti sausros ar ligų pradžią, užbėgti įvykiams už akių. Mums reikia pasitelkti mokslą ir juo valdyti riziką“, – įsitikinęs Š. Šiušė.

Papildomas tikslumas žemdirbystėje lemia efektyvesnį dirbamų laukų naudojimą, resursų, laiko ir darbo jėgos tausojimą, mažesnį poveikį aplinkai, aukštesnį maisto saugumą.

Lazda su dviem galais

Efektyvumas žemės ūkyje auga, tačiau specialistai sunerimę: Europos Sąjungos žaliasis kursas ir strategija „Nuo lauko iki stalo“  gali  suduoti rimtą smūgį. Iki 2030 m. žadama perpus sumažinti augalų apsaugos produktų nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių naudojimą. Įvairių institutų ir organizacijų tyrimai rodo, kad dėl to ES žemės ūkių derlius ir jo kokybė gali reikšmingai kristi, vartotojui tai reikštų aukštesnes maisto produktų kainas ir prastesnę jo kokybę.

Ūkininkas Š. Šiušė dviprasmišką ES strategiją vertina atsargiai: „Siekiama perpus  sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą laikantis žaliojo kurso plano, tačiau tuo pat metu keliama sąlyga, kad dėl to nesumažėtų žemdirbių pajamos, nenukentėtų ekonomika. Iš esmės ūkininkai gali užauginti augalus pagal kokias nori direktyvas, tačiau reikia nepamiršti, kad dėl to 15–20 proc. trauksis gamyba. Čia ir iškyla  dviprasmybė: jei patirsime nuostolius, kas juos padengs? Įvyks tai, apie ką kalbėti politikoje nėra populiaru – kils maisto produktų kainos galutiniam vartotojui“, – pasakoja Š. Šiušė.

Nuolatiniai galvosūkiai

Pasak vyriausiosios LAMMC mokslo darbuotojos dr. Romos Semaškienės, vis dar girdima klaidinanti nuomonė, kad Lietuvos ūkininkai augina produkciją naudodami  tik cheminę augalų apsaugą, sintetines trąšas. Tačiau ne visada pastebima, kad ūkininkai pasitelkia ir daugybę saugių aplinkai, laiko ir patirties patvirtintų prevencinių priemonių, tokių kaip optimalus sėjos laikas, sveika sėkla, atsparesnės ligoms veislės, augalų sėjomaina ir daugybė kitų.

„Vis dėlto nepaisant daugybės prevencinių priemonių, ne visada pavyksta žemdirbiui išvengti ligų protrūkių, kenkėjų antplūdžių, piktžolių įvairovės ir gausos. Pavyzdžiui, šią vasarą javų augintojai susidūrė su gausiai plitusiu virusu, kuris lėmė gerokai sumažėjusį derlių, smulkius grūdus, prastą kokybę, nusivylusį supirkėją ir galiausiai vartotoją, gaunantį prastesnės kokybės miltus. Ūkininkams iškart kyla klausimas, ar pakaks tik prevencinių priemonių, ar reikalingi ir augalų apsaugos produktai, nes prevencija gelbsti ne visada“, – įsitikinusi dr. R. Semaškienė.

Pasak jos, nuravėti piktžoles ar surinkti kolorado vabalus rankomis galima kol kas tik lysvėje ar nedideliame sklypelyje svajojant apie robotą, kuris kantriai raus atpažintas piktžoles. O ūkininkavimu besiverčiančiam jau šiuo metu tenka galvoti, ar užteks prevencinių priemonių, kuo augalus gydyti, kokius augalų apsaugos produktus pasirinkti, kada juos naudoti, kad neprarastų derliaus.

Neturėtume atimti saugių įrankių

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiandien europiečiai, taikydami pažangius ūkininkavimo metodus ir jau dabar griežtai reguliuodami augalų apsaugos produktų naudojimą, užaugina itin saugų maistą.

Dr. R. Semaškienė aiškina, kad iki galimybės naudoti augalų  apsaugos produktai praeina ilgą įvairių tyrimų kelią nepriklausomose mokslinių tyrimų institucijose nuo efektyvumo nustatymo lauko eksperimentuose iki laboratorinių analizių ir ekspertinių vertinimų.

„Ūkininkai šiandien turi patikimų  įrankių – mokslo patvirtintus augalų apsaugos produktus. Jeigu tie įrankiai iš ūkininkų bus atimti, reikšminga dalis derliaus gali būti prarandama, jis mažės, blogės kokybė, dėl ko nukentės vartotojai už prastesnį maistą mokėdami brangiau. Todėl apie 30 europinių organizacijų kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami atlikti bendrą ir įvairiapusį „Nuo lauko iki stalo“ strategijos galimo poveikio vertinimą, o politikus – priimti sprendimus, kurie būtų paremti mokslu, duomenimis bei padėtų išvengti neproporcingo kainų augimo gyventojams ir taršos eksporto“, – pasakoja Z. Varanavičienė.

2021-11-14

KL informacija