„Nors praėjusį antradienį (spalio 1 d.) Seimas jau ne pirmą kartą priėmė svarstyti Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) teikiamą Seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, tačiau išsisuko nuo dar šioje kadencijoje spalio 17-ąją numatyto šio projekto svarstymo. Be jokių argumentų paskelbta, kad projektas bus svarstomas jau naujosios kadencijos Seime – lapkričio pabaigoje. Už tai, kad šis Seimo nutarimo projektas būtų priimtas svarstyti Seime, balsavo 43 Seimo nariai, prieš balsavo 21, susilaikė 11 Seimo narių. Kaip pagrindinis svarstyti šį klausimą paskirtas ŽTK.
Prieš tai Seimo nariai atmetė ŽTK pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus teiktą alternatyvų Seimo nutarimo projektą „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Balsuojant už šį projektą, Seimo salėje kilo sąmyšis ir teko net du kartus perbalsuoti, nes parlamentarai nesuprato, už ką jie balsuoja, o kai kurie iš jų iš viso nesuvokė, kam reikalingas šis papildomas nutarimo projektas.
ŽTK pirmininkas T. V. Raskevičius paaiškino, kad pagal naująją Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo redakciją Seimas privalo priimti argumentuotą nutarimą abiem atvejais – ir kai suteikia religinei bendrijai pripažinimą, ir kai nesuteikia. Teikiant vien tik nutarimo projektą, – suteikti pripažinimą, jei jis nepriimamas, – bendrija neturi jokio nutarimo projekto, kurį galėtų skųsti teismams. Dėl to jis, kaip komiteto pirmininkas, esą buvo priverstas parengti „Romuvos“ nepripažinimo nutarimą, kuriame pateikė argumentus, kodėl Seimas „Romuvos“ nepripažįsta.
Seimo Teisės departamento teisininkai ir kai kurie Seimo nariai atkreipė dėmesį į tai, kad nutarimo projekte pateikti „Romuvos“ nepripažinimo argumentai yra nelogiški ir teisiškai ydingi: „Atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, vertinant tai, kad Seimą sudaro tautos atstovai, o Seimas nepritarė valstybės pripažinimo suteikimui senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ ir savo nepritarimu sukėlė abejonių dėl šios bendrijos turimos pakankamos atramos visuomenėje.“
T. V. Raskevičius nesigina, kad logiškų argumentų nepripažinti „Romuvos“ nėra, todėl jis šį nutarimo projektą pagrindė nelogiškais argumentais, nes būtent jais ir vadovaujasi Seimo nariai, nenorintys pripažinti „Romuvos“. Tai ir politinis žaidimas, ir tarptautinis spaudimas. Pristatydamas abu teisės aktus, T. V. Raskevičius pranešė Seimo nariams, kad prieš savaitę, rugsėjo 24-ąją, EŽTT Lietuvos Vyriausybei perdavė peticiją „Religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“, kurioje pareiškėja „Romuva“ antrą kartą skundžiasi, kad Seimo sprendimas nesuteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso pažeidžia jos teises pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją.
Seimo nariams buvo paaiškinta, kad dabar Vyriausybė turės pateikti savo atsiliepimą dėl to, kad nepriimamas joks sprendimas dėl „Romuvos“, o TM būtų lengviau surasti papildomų argumentų, jeigu Seimas pradėtų svarstymo procedūrą tiek dėl pripažinimo suteikimo, tiek dėl pripažinimo nesuteikimo. O štai Seimo narė Agnė Širinskienė apkaltino T. V. Raskevičių bandymu imituoti klausimo sprendimą, siekiant EŽTT parodyti, kad Lietuva kažką daro.
Tačiau T. V. Raskevičiaus ryžtas pabaigti darbą iki galo, balsuojant už „Romuvos“ pripažinimo nutarimą, kaip buvo numatyta projekte dar šios kadencijos Seime – spalio 17 d., greičiausiai buvo aptramdytas koalicijos partnerių, suvokusių, kad jei kadenciją baigiančiame Seime vėl bus nepritarta „Romuvos“ pripažinimui, tai visa kaltė atiteks jiems ir EŽTT Temidės rūstybė visu svoriu užgrius juos. Tad klausimo svarstymo pabaigoje desperatiškas valdančiųjų šūktelėjimas „Atidėkime svarstymą lapkričio pabaigai!“ tapo trapiu šiaudeliu, už kurio griebtis patarė kiauros valdančiųjų guminės valtelės politgelbėtojai.
Užuot garbingai vienu kartu Seimo kadencijos pabaigoje išsprendę paprastą, jokių svarstymų ir patobulinimų nereikalaujantį „Romuvos“ pripažinimo klausimą, Seimo nariai pasirinko gėdingą gudravimą ir EŽTT sankcijas bei baudas Lietuvai už ilgametį, sąmoningai nepagarbų ir žeminantį elgesį su „Romuvos“ bendruomenės žmonėmis, besistengiančiais puoselėti mūsų tautos baltiškąsias šaknis ir žadinančiais vis didesnį žmonių susidomėjimą savo kultūrinio, gamtinio ir dvasinio paveldo išsaugojimu.
Šiandien „Romuva“ yra daugiau nei religija. Jos svarba Lietuvai peržengia religinių praktikų ribas – ji stiprina nacionalinę savimonę ir padeda žmonėms jaustis susietiems su savo istorija. Šiuolaikinėje Lietuvoje, kai vis dažniau kyla klausimų apie kultūrinį tapatumą ir paveldo išsaugojimą, „Romuva“ tampa gyvybingu simboliu, kuris įkvepia ir skatina dialogą tarp tradicijų ir šiuolaikinio gyvenimo, ugdo atsakingą gyvenimo būdą, pabrėžiant žemės ir gamtos svarbą mūsų kasdienybėje.“
P. S. ŪP norėjo pateikti skaitytojams ir Lietuvos katalikų bažnyčios vadovų nuomonę apie senąjį baltų tikėjimą išpažįstančią bendriją „Romuva“, siekiančią tapti valstybės pripažinta religine bendruomene. Deja, Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas redakcijai atsiuntė tik tokį atsakymą: „Pripažinimo suteikimą religinėms bendruomenėms vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, tad siūlome kreiptis į jį.“
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.