Lietuvos pašto rinką augina elektroninė prekyba, siuntinių kiekis šoktelėjo 32 proc.

2026 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos pašto rinkos pajamos augo sparčiau nei prieš metus. RRT duomenimis, bendrosios pašto sektoriaus pajamos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didėjo 15,6 proc. iki 90,33 mln. eurų, o bendras pašto siuntų skaičius – 22,1 proc. iki 28,81 mln. vnt., iš jų pašto siuntinių buvo 23,22 mln. vnt., arba 32,3 proc. daugiau nei 2025 metų antrąjį ketvirtį. 

Pajamos iš siuntinių veiklos lyginamuoju laikotarpiu išaugo 18,5 proc. iki 77,38 mln. eurų, tačiau  korespondencijos siuntų pajamos susitraukė 6 proc. iki 10,74 mln. eurų.

B2C – didesni siuntų srautai, B2B – daugiau pajamų

Nuo šių metų RRT pradėjo rinkti ir skelbti išsamesnius duomenis pagal atskirus pašto siuntų segmentus: B2C (verslas vartotojui), B2B (verslas verslui), C2B (vartotojas verslui) ir C2C (vartotojas vartotojui).

Didžiausią siuntų kiekį (68 proc. arba 4,07 mln. vnt.) sudarė B2C siuntos. Pagal pajamas didžiausia dalis (62,6 proc. arba 23,87 mln. eurų) teko B2B segmentui.

Pasak RRT ekspertų, šie duomenys rodo skirtingą segmentų ekonominę reikšmę – B2C segmentas generuoja didesnius siuntų srautus, o B2B segmentui tenka santykinai didesnė pajamų dalis.

Konkurencinga pašto siuntinių rinka

RRT duomenimis, pagal pajamas iš siuntinių penki didžiausi pašto paslaugų teikėjai kartu užėmė 78,8 proc. siuntinių rinkos Lietuvoje. Kiekvieno iš penkių didžiausių rinkos dalyvių rinkos dalis viršijo 13 proc., todėl tarp jų išlieka palyginti nedideli atotrūkiai.

„Tai – rinka, kurioje dėl klientų konkuruoja keli stiprūs dalyviai. Konkurencija vyksta ne tik kainomis – vis didesnę reikšmę turi paštomatų tinklo aprėptis, pristatymo greitis, paslaugų patogumas ir kokybė. Augant siuntinių kiekiams, gebėjimas efektyviai aptarnauti didelius srautus tampa dar svarbesniu konkurenciniu pranašumu“, –  komentuoja RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

RRT 2026 m. II ketvirčio pašto paslaugų sektoriaus ataskaita.

RRT informacija