Rudasis maras

Užuot gėrėjusis besiskleidžiančiais žiedais, sodyboje susidūriau su kur kas nykesniu reikalu – šliužais, kurie vakare išlenda tūkstančiais. Neseniai pasodintos vynuogės lapai nugraužti iki skutų, paparčių telikę stagarai, užšliaužę šilkmedžio kamienu šliužai ėda lapus ir užsimezgusias uogas. Sodo žolė vakare tampa nepatraukli, gulinėti nesinori – kiekviename žingsnyje daugybė šliužų.

Neparsivežkite šliužų Jei pas jus dar nėra šliužų, būkite apdairūs parsiveždami augalus ar žemes iš tų vietovių ar jose esančių medelynų, kur jie paplitę, kadangi galite užkrėsti savo žemę jų kiaušinėliais arba jais pačiais. Žmonės skundžiasi, kad anksti ryte arba vakare nesunkiai surenka po 500 šių parazitų. Jei vakare matote pasilenkusį žmogų, vaikščiojantį po sodybą su kibiru, galite būti beveik tikri – jis renka šliužus.

Rinkimas neišgelbės Tačiau tenka žiūrėti tiesai į akis – pastangos praktiškai bevaisės, nes visų šliužų aptikti tiesiog neįmanoma. Šie invaziniai gyviai (luzitaniniai arionai) dauginasi beprotiškai – vienas individas gali padėti iki 400 kiaušinėlių. Galima įsivaizduoti, kokia progresija jie plinta. Ne veltui pradėję rastis Europoje prieš keliasdešimt metų, jie okupavo bene visas šalis – šliužai yra labai atsparūs aplinkos sąlygoms, nepatrauklūs plėšrūnams. Druska. Net ir suprasdami, kad rinkimas nuo invazijos neišgelbės, žmonės vis tiek tai daro. Geriausia motyvacija – mąstyti, kad sunaikinus vieną šliužą, sunaikini ir tuos 400, kuriuos jis galėjo atsivesti. Turbūt paprasčiausia mesti šliužus į druską. Kiti pjausto, kapoja, trypia kojomis, tačiau šliužą sutrypti nelengva, ne didelis malonumas ir peiliu supjaustyti. Antys. Sužinojus, kad šliužus lesa antys, vienas kitas kaimų gyventojas pradeda auginti jas savo sodybose. Moteris pasakojo, kad viena iš trijų jos ančių tais šliužais net paspringo. Bet iš esmės tai viltis – šliužai antims gardus kąsnelis ir jos noriai juos kerta. Eglišakės. Vienas gyventojas pasakojo, kad norėdamas išvengti sraigių, savo sodybą apsodino eglaitėmis, ir sraigės, kadangi nemėgsta spyglių, pas jį nebeužsuka. Reikėjo skubiai gelbėti savo sodinukus, tad pamaniau, kad ši priemonė bent jau nepablogins situacijos ir kalbant apie šliužus, tad vynuogę ir kitus augalus apjuosiau eglišakių juostomis. Koks rezultatas? Tikrai ne panacėja, kadangi po eglišakėmis vis tiek radau šliužų (gal išlindo iš po žemės?). Vis dėlto reikėtų pridurti, per tas kelias dienas, kai augalai buvo apjuosti eglišakėmis, šliužai žalos nepadarė. Atkreipiau dėmesį, kad sveiki augalai liko toje vietoje, kur rudenį voverė buvo pribarsčiusi kankorėžių. Varis. Brangus malonumas, kurio neteko išbandyti – apsauginė vario folijos juosta. 20 metrų folijos kainuoja apie 80 eurų. Neaišku, koks poveikis, tačiau išmėginti nedideliame plote galima.

Nepasitvirtinusios priemonės Nors kalbama, kad nepatinka šliužams ir dilgėlės, žvyras, skalda – nieko panašaus. Mano sodyboje dilgėlės nugraužtos, o šliužai įsitaisė veisyklas ir kur žvyras, ir kur skalda. Apskritai kartais atrodo, kad šie padarai nebijo nieko. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktoranto Manto Adomaičio, jokių pakankamai veiksmingų ekologiškų priemonių nuo šliužų plitimo nėra net Vakarų Europoje, iš kur šliužai atkeliavo. „Stengiamasi, kad sodybose plistų natūralūs šliužų priešai – kurmiai, ežiai, kai kurie paukščiai, netgi pardavinėjami kiaušiniai kirmėlių, kurios reguliuoja šliužų populiaciją“, – pasakojo jis.

Išbandymas chemija Užteko kelių dienų, kad suvokčiau, jog šliužai kaip dulkės – jie niekada nesibaigia. Todėl pasidomėjau, kokių nuo jų galima imtis cheminių priemonių. Sužinojau apie tris – „Sluxx“, „Ferramol“ ir „Gusto“. Pastarasis pristatomas kaip toksiškesnis aplinkai ir jo veiklioji medžiaga yra kita nei pirmųjų – metaldehidas. Nusipirkau „Ferramol“. 500 g kainavo 9 eurus. Iš tiesų tai yra brangu, kadangi šią pakuotę, net ir taupydama, išbarsčiau per tris dienas. Vakare išbarsčiusi granules, ryte jau neberadau – šliužams šis naikinantis jaukas iš tiesų padarė įspūdį ir jie noriai juo mito. Barsčiau didžiausiose jų buveinėse. Tiesa, kaimynė pasakojo, kad pas ją šiltnamyje „Ferramol“ išbiręs buvo nuo pernai ir šliužai tiesiog slankiojo apie jį. Kad ir kaip ten būtų, poveikį pajutau. „Sluxx“, „Ferramol“ iš esmės yra tas pats geležies fosfato preparatas, tik „Sluxx“ dvigubai stipresnis ir perkant daugiau išeina bene dvigubai pigiau. Tačiau jis skirtas ūkininkams, todėl teks ieškoti, kaip įsigyti. Rašoma, kad hektarui jo reikia 7 kg, kai jau šliužai apsigyvenę, vėliau profilaktiškai užtenka 5 kg. Naudodami šį preparatą laukuose, ūkininkai pirmiausia išnaikina šliužus naudingame plote, paskui barsto jį visu perimetru, kad šliužai nepatektų. Kiek teko kalbėti, šliužų daromi nuostoliai baigiasi. Panašiai teigia ir M. Adomaitis: „Kol kas efektyviausia cheminė priemonė „Sluxx“ žada beveik šimtaprocentinį šliužų sunaikinimą. Tiesa, sodyboje labai sunku patikrinti, kiek procentų šliužų preparatas paveikė.“

Valstybės paramos galimybės Įdomu, kokių priemonių nuo šliužų imasi valstybė? Pasak Aplinkos ministerijos darbuotojos Lauros Janulaitienės, kiekvienai savivaldybei yra skiriamos lėšos pagal Savivaldybės aplinkos apsaugos specialiąją rėmimo programą, kurios pinigus galima panaudoti naikinant invazinius kenkėjus. Šiuo metu dažniausiai prioritetas teikiamas sibiriniams barščiams, tačiau pagrindus, būtų galima pretenduoti į finansavimą, kovai ir su šliužais. Žmonės turėtų kreiptis su prašymu į rajono savivaldybę ir išnaudoti šią priemonę, tačiau apskritai finansavimas yra nėra toks, kad spręstų problemą iš esmės. O kitų išeičių valdininkai kol kas neieško ir rekomenduoja šliužus tiesiog rinkti. Vien naikindami šliužus savo sklype, negalėsime apsisaugoti nuo nesibaigiančios jų invazijos iš miškų ir pievų. Be to, šliužai veisiasi saugotinose teritorijose, kuriose yra daug augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. Jiems šie gyvūnai kelia didelę grėsmę.

Sima Kazarian