Rūpestis dirvožemiu turi tapti kasdieniu

Žemiškieji dalykai

Kai trąšų, augalų apsaugos priemonių kainos buvo „draugiškos“, tręšimo klausimai dažnai likdavo nuošalyje, augintojai konkuruodavo tarpusavyje, kuris gausiau patręš, kad tik neapribotų augalų produktyvumo. Tačiau, įvertinus stabilų auginimo sąnaudų didėjimą, tampa aišku, kad reikia kažką keisti. Trąšos auginimo sąnaudų eilutėje užima reikšmingą vietą, dėl to supranti, kad visą lauką tręšti vienodomis trąšų normomis yra neefektyvu.

Siekiant optimizuoti trąšų efektyvumą, reikėtų taikyti vietos specifiką atitinkantį auginamų augalų tręšimą, įvertinus su derliumi išnešamų medžiagų kiekį. Dažnai kalbama apie maisto medžiagų prieinamumą augalams, tačiau rečiau tenka išgirsti apie dirvožemio struktūros įtaką maisto medžiagų prieinamumui. Dažnai pasiekti aukštą ir nuolatinį auginamų augalų derlingumą trukdo paprasta realybė – tas pats laukas, o dirvožemio savybės – skirtingos. Tai reiškia, kad trąšų efektyvumas priklausys ne tik nuo skiriamų trąšų normų, esamų dirvoje maisto medžiagų kiekio, bet ir nuo dirvožemio struktūros.

Dažnai tenka matyti ūkiuose tręšimo planus ir jais nuosekliai vadovaujamasi. Šaunu. Tačiau prie viso to reikėtų turėti derlingumo žemėlapį. Sudengę sluoksnius, pamatytume, kad ne visuomet maisto medžiagų kiekis lemia derlingumą, yra vietų, kurios neturėtų būti „tuščios“. Tai reiškia, kad kažkas buvo daryta ne taip, kad maisto medžiagų dirvoje yra, o derlingumo – ne. Kai kuriose vietose derlingumas itin aukštas. Pastebime, kad tose vietose dirvožemis labiau gyvybingas. Suprantama, kad organikos gausus ir biologiškai aktyvus dirvožemis užtikrina nuolatinį drėgmės balansą bei maisto medžiagų judėjimą, geresnę dujų apykaitą dirvoje ir aktyvius mikroorganizmus, visa tai skatina maisto elementų judėjimą prie šaknų ir jų įsisavinimą. Priešingai, sutankintoje ir neaktyvioje dirvoje ribojamas vandens balansas ir šaknų kontaktas su maisto medžiagomis, tad net ir pritaikius inovatyvius tręšimo būdus rezultatai gali būti menki.

Kodėl svarbi dirvožemio struktūra?

Maisto medžiagų įsisavinimas skiriasi, priklausomai nuo maisto medžiagų formos ir normos. Vienų maisto medžiagų įsavinimui reikalinga energija, o kitos gali būti įsisavinamos be energijos. Norint pasiekti tinkamą kiekvienos maisto medžiagos efektyvumą, gali prireikti skirtingų naudojimo būdų ir geresnio supratimo apie tai, kaip maisto medžiagas įsisavina augalai.

Augalų maisto medžiagų įsisavinimas iš dirvožemio vyksta trimis pagrindiniais būdais: per šaknis – dirvoje esančios mineralinės medžiagos (azotas, fosforas, kalis, kalcis, cinkas, geležis, magnis, manganas) ištirpsta vandenyje. Šaknų plaukeliai sugeria tirpalą, tuomet maisto medžiagos pernešamos į antžeminę dalį vandens indais (ksilema). Norint, kad šiuo būdu augalai įsavintų daugiau maisto medžiagų, reikia geros dirvos struktūros, tolygaus maisto medžiagų pasiskirstymo ir gerai išsivysčiusių šaknų. Šiuo atveju dirvos struktūra vaidina labai svarbų vaidmenį, kad būtų užtikrintas didžiausias paviršiaus plotas, besiliečiantis su augalo šaknimis. Labai maža maisto medžiagų įsisavinimo dalis, vos 1 proc., vyksta tiesiogiai per šaknis, nors šis būdas svarbiausias augalams gauti maisto medžiagas.

Difuzija – kai kurios medžiagos juda iš vietos, kur jų koncentracija didesnė, į vietą, kurioje koncentracija mažesnė. Tai paprastai stebima, kai dirvožemio tirpalo koncentracija yra didelė, o šaknų paviršiuje – maža. Maisto medžiagų judėjimas sustoja pasiekus pusiausvyrą. Difuziniam maisto medžiagų įsisavinimui nereikia energijos, tai svarbu kalio ir fosforo įsisavinimui. Kalio ir fosforo įsavinimas gali labai priklausyti nuo dirvos dirbimo būdo, dirvožemio tipo ir aplinkos veiksnių, ypač temperatūros. Šiuo atveju pasiteisina rekomenduojamas trąšų įterpimas prie šaknų, ypač ankstyvosiose augimo stadijose. Aktyvioji pernaša – kai dirvoje medžiagų koncentracija mažesnė negu šaknų ląstelėse, tuomet augalas naudoja energiją, kad jas įsiurbtų. Energija reikalinga net labai mažos koncentracijos maisto medžiagų įsavinimui. Kad vyktų ištirpusių maisto medžiagų judėjimas, turi vykti transpiracija, tuomet daugiau dirvožemio tirpalo patenka į augalą per šaknis. Transpiracijos aktyvumas gali turėti didelį poveikį maisto medžiagų įsisavinimui. Šiam procesui reikalinga pakankama dirvožemio drėgmė, kad reguliuotų augalo temperatūrą ir vandens bei maisto medžiagų transportavimą. Temperatūra, drėgmė, šviesa ir vėjas – visi šie veiksniai turi įtakos lapų transpiracijos aktyvumui. Aktyvioji pernaša yra atsakinga už azoto, kalio, kalcio, magnio, sieros, boro, vario, geležies, mangano, cinko ir molibdeno įsisavinimą. Simbiozė – kai kurie augalai bendradarbiauja su mikroorganizmais. Mikoriziniai grybai padidina šaknų paviršių ir padeda augalams pasisavinti kai kurias maisto medžiagas, ypač fosforą. Azotą fiksuojančios bakterijos (pvz., pupinių augalų šaknų gumbeliuose) padeda augalams gauti azoto.

Skiriama per mažai dėmesio

Apie dirvožemio būklę ir reikšmę augalų mitybai daug rašoma ir kalbama, tačiau tenka susidurti su problema, kai neįvertinama šaknų būklė. Dažnai augintojai, iškasę augalus, neranda laiko nuplauti šaknis ir jas apžiūrėti, pasitenkina šaknų kuokšto įvertinimu. Sveikos šaknys yra augalų produktyvumo pagrindas. Jos nėra tik įsitvirtinimo į dirvą elementas. Pirmiausiai tai labai aktyvi maitinimosi sistema, kuri turi veikti sudėtingoje dirvožemio aplinkoje.

Jei šaknys yra pažeistos dėl dirvos suspaudimo, ligų ar užmirkimo, maisto medžiagų įsisavinimas sustoja, nepriklausomai nuo to, kiek trąšų bus išberta. Dažnai taip būna, kad augintojas sako, jog išbėrė visą normą trąšų, o augalai vis tiek skursta. Apžiūrėjęs šaknis matai, kad jos pažeistos puvinių, o rapsų – verticiliozės. Su tokiomis šaknimis augalas produktyvumo nesukurs.

Tai nestebina, nes, skirtingai nuo antžeminės augalo dalies, šaknys yra paslėptos dirvoje, todėl negalime tiesiogiai stebėti jų gyvenimo būdo. Mokslininkai taip pat sugebėjo atskleisti nedaug žinių apie šaknų biologiją, palyginti su kitomis augalo dalimis ir procesais, nes šaknų tyrimas reikalauja daug laiko ir kruopštaus darbo. Dėl to šaknys įvardijamos kaip paslėptoji augalo pusė, tačiau tai įdomus objektas ne tik daugeliui mokslininkų, bet ir augintojų. Diegiant naująsias technologijas, šaknų sistema pamažu tampa labiau matoma ir prognozuojama taikant kompiuterinį modeliavimą. Gerėjant mūsų supratimui apie šaknų veikimą, galime tiksliau vertinti augalų būklę ir prognozuoti jų produktyvumą.

Augalo gebėjimas nekliudomai įsisavinti vandenį ir maisto medžiagas yra labai svarbus jo augimui ir didesniam produktyvumui. Augalai su sveikomis šaknimis būna atsparesni kenkėjams, ligoms ir aplinkos veiksniams. Išsikasę augalus ir nuplovę šaknis, turėtume matyti baltas, tvirtas, sveikas augalų šaknis, be jokių matomų pažeidimų ar ligų požymių. Šaknų puviniai ir kitos šaknų problemos atsiranda, kai šaknų zonoje užsilaiko drėgmė, susidaro prastos dirvožemio sąlygos arba dirvoje gausu ligų sukėlėjų.

Gruodžio mėn. ir beveik pusę sausio kai kurios meteorologinės stotelės 10 cm dirvos sluoksnyje rodė perteklinę drėgmę. Tik pradėjus stipriau šalti ir dirvos temperatūrai nukritus iki –0,5–1,0 °C, šis 10 cm sluoksnis gerokai išdžiūvo. Šaknų problemų simptomai pavasarį gali būti lapų pageltimas, augimo sulėtėjimas, vytimas ir netgi augalo žūtis. O štai sveikas šaknis turintys augalai būna gyvybingi ir atsparesni patogenams.

Reikšmės nepaneigsi

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.