Rusai Ukrainoje mėgina platinti juodligę?

Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos (HUR) teigimu, Rusija okupuotose Ukrainos Chersono srities dalyse dirbtinai sudaro sąlygas, kurios gali skatinti juodligės plitimą. Žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos okupacinė valdžia okupuotose teritorijose tiesiog užkasinėja juodlige užkrėstų gyvulių gaišenas, visiškai neatsižvelgdama į biologinį saugumą.

Pavojingos vietos

Pasak HUR, regione yra iki 50 tokių laidojimo vietų. Maždaug dešimt iš jų laikomos ypač pavojingomis, įskaitant vietas netoli Askanijos-Novos, Skadovsko ir Zalizno uosto.

„Kiyv Post“ praneša, kad užkrėstų gyvūnų lavonai nėra kremuojami, o tiesiog užkasami. Daugelis šių vietų yra netoli kelių ir apgyvendintų vietovių, kai kurios jų yra mažiau nei už kilometro nuo gyvenamųjų pastatų. Be to, nėra jokių apsauginių tvorų, ženklinimo ar kitų saugos priemonių.

Be to teigiama, kad kai kurios užkasimų vietos yra vietovėse, kuriose yra aukštas gruntinio vandens lygis, o tai gali padidinti dirvožemio ir vandens užteršimo riziką.

Šie patogenai dirvožemyje išlieka aktyvūs dešimtmečius ar net šimtmetį.

Kokia prasmė?

„Tyčinis ar aplaidus sąlygų juodligės protrūkiui sudarymas yra dar vienas agresorės Rusijos įvykdytas nusikaltimas ir biologinio terorizmo aktas prieš civilius gyventojus, gyvenančius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“, - skelbia ukrainiečių žvalgyba savo ataskaitoje.

Neatmetama galimybė, kad Rusija gali panaudoti šias galvijų užkasimo vietas „netikrų vėliavų“ operacijai surengti.

HUR teigia, jog be galimo kinetinio smūgio į vietas, kuriose yra juodligės užterštų gyvūnų laidojimo vietų, toks scenarijus taip pat galėtų apimti informacinę ir propagandinę kampaniją, kuria siekiama apkaltinti Ukrainą vadinamųjų „biologinių“ ginklų kūrimu ar naudojimu.

Atsparus sukėlėjas

Juodligę sukelia bakterija Bacilus anthracis. Ši liga pirmiausia paveikia žolėdžius, tokius kaip galvijai, avys ir ožkos, tačiau gali būti perduodama ir žmonėms. Jos sporos yra labai atsparios aplinkoje ir gali išlikti užkrečiamos dirvožemyje daugelį metų, kartais net dešimtmečius.

Todėl netinkamai utilizuotos užsikrėtusių gyvūnų gaišenos kelia ilgalaikę grėsmę ganomiems gyvūnams, žemės ūkiui ir žmonėms. Dėl šios priežasties buvusios gyvūnų gaišenų duobės ir istorinės gyvulių laidojimo vietos laikomos nuolatiniais potencialios infekcijos šaltiniais.

Ne pirmas kartas

Ukrainai ne kartą teko susidurti ir kovoti su juodligės problema. Įvairūs tyrimai rodo, kad nuo 1920 iki 2019 m. gyvūnams buvo užfiksuota beveik 25 000 šios ligos protrūkių.

Visoje šalyje yra žinoma daugiau nei 10 000 gyvūnų laidojimo vietų, kuriose buvo užkasti užkrėstų gyvūnų lavonai. Be to, yra keli tūkstančiai įtariamų vietų, kurių tiksliai nustatyti nebeįmanoma. Šios senos vietos ir toliau kelia epidemiologinę riziką, ypač kai dirvožemis yra sutrikdomas dėl statybų, potvynių ar karinės veiklos.

Pasauliniu mastu juodligė nėra praeities reiškinys. Dažniau paveikiami šiltesni regionai, įskaitant Afrikos, Azijos, Pietryčių Europos ir Pietų Amerikos dalis.

Biologinis ginklas

Bacillus anthracis buvo biologinių ginklų programų objektas įvairiose valstybėse . 1995 m. Irakas Jungtinėms Tautoms pripažino, kad pripildė bombas ir SCUD raketas juodligės bakterijomis. Rusijoje jau 1979 m. iš biologinių ginklų objekto Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas) atsitiktinai nutekėjo į aplinką Bacillus anthracis sporos. Mažiausiai 77 žmonės, buvę objekto pavėjinėje zonoje, užsikrėtė plaučių juodlige, 66 iš jų mirė.

2001 m. spalio mėn. JAV įvykdyta išpuolių serija, kurios metu paštu buvo siunčiami „balti milteliai“, taip pat išryškino patogeno bioteroristinį potencialą: iš viso užregistruoti 22 patvirtinti juodligės atvejai, įskaitant 11 plaučių juodligės atvejų (5 žmonės mirė), o taip pat 11 odos juodligės atvejų.

Parengė Ričardas Čekutis