Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 24 Lie 2024

Rusija sparčiai didina trąšų eksporto į ES apimtis – Europos gamintojai prašo įvesti muitus

2024/06/20


Europos Sąjungos (ES) trąšų rinkas stebintys analitikai pastaruoju metu fiksuoja tai kylančias, tai krentančias kainas, primindami, koks nepastovus yra šis maisto gamybai itin svarbus sektorius. Mat, didžiąja dalimi trąšų gamyba priklauso nuo didelių energetinių sąnaudų. ES žemės ūkio produktų gamybai neužtikrintumo suteikia ir tai, kad pastaraisiais metais Bendrijos priklausomumas nuo pigesnio importo, ypač iš Rusijos ir Baltarusijos, stipriai išaugo. Muitus importuojamoms trąšoms raginantys grąžinti gamintojai retoriškai klausia, ar šis sektorius taps toks pat priklausomas, kaip buvo nutikę su Europos energetika?

Neseniai Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto (AGRI) užsakymu atliko tyrimo duomenys parodė, kad ES tebėra labai priklausoma nuo pašarų ir trąšų importo iš ne blokui priklausančių šalių. Tyrėjai atkreipė dėmesį į priklausomybę nuo importuojamos energijos ir žaliavų trąšoms gaminti.

Skaičiai rodo, kad pagal trąšų importo ir eksporto vertę bei apimtis ES yra grynoji importuotoja ir tampa visiškai priklausoma nuo kitų valstybių. Suprantama, tokia situacija ekonomiškai nenaudinga europietiškai trąšų pramonei, dar klausimas, dėl nestabilių kainų kiek tokia priklausomybė naudinga žemdirbiams.

ES mineralines trąšas tradiciškai tiekia iš mažesnės tiekėjų grupės, visų pirma Rusijos, Egipto, Alžyro, Maroko ir Baltarusijos.

Birželį bene labiausiai kito karbamido kainos. Mėnesio pradžioje joms pakilus, analitikai ir prekybininkai ėmė kalbėti apie dujų tiekimo nutraukimą didelėms Egipto karbamido gamykloms. Kiti karbamido gamintojai greitai pasekė jų pavyzdžiu ir taip pat padidino kainas. Buvo neaišku, kiek ilgai tai tęsis, laimei, pastaruoju metu kainos sumažėjo.

Pavyzdžiui, Vokietijoje tarpinis kainų kilimas birželio pradžioje buvo stebimas tarp visų pagrindinių eksportuotojų. Tada jos brango nuo 15 iki 30 USD/t. Šios savaitės viduryje Artimųjų Rytų krovos uostuose prašomos kainos saikingai smuktelėjo, maždaug 5 USD – iki 336 USD/t. Egipte pastebėta ta pati tendencija – už trąšas prašoma 350 USD/t.

Europos ūkininkų susidomėjimas visiškai krito, kai praėjusią savaitę pakilo amonio nitrato ir kalcio amonio nitrato kainos. Dėl aukštų kainų išlieka ir labai maža azoto trąšų paklausa. Tik Vokietija gali pasigirti gera importuoto karbamido kaina. Neatidėliotinos rinkos kainos šalies importo uostuose ji siekia 400 EUR/t, t. y. beveik 20 EUR mažiau nei birželio pradžioje. Vokietijos importo uostai ir didmeninės prekybos centrai ir toliau taiko maždaug 316 EUR/t kainą, tai 15 EUR daugiau nei mėnesio pradžioje. Skystųjų azoto trąšų kaina yra 5 EUR mažesnė – šiek tiek mažiau nei 290 EUR/t.

Už kalio trąšas grūdams prekybininkai šiuo metu prašo šiek tiek mažiau nei 300 EUR/t, t. y. beveik 30 EUR mažiau nei prieš dvi savaites. Vokietijos ūkininkams svarbiausių fosforo trąšų – diamonio fosfato – kaina importo uostuose nesikeitė. Kaip ir prieš dvi savaites ji siekia 645 EUR/t.

Pasak ekspertų, nors azoto kainų kilimą Europoje įtakojo labai padidėjusios dujų kainos, galiausiai lemiamos reikšmės turi pasaulinės rinkos kainų tendencijos.

Priklausomybė nuo Rusijos sustiprėjo

„Eurostat“ duomenys bei Lenkijos Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto – Nacionalinio tyrimų instituto analizės rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį iš trečiųjų šalių į ES buvo importuota beveik 2,8 mln. t azoto trąšų, kurių vertė viršija 870 mln. EUR. Tuo pat metu ES eksporto apimtys į ne ES šalis siekė 1,6 mln. t, o vertė – 474,4 mln. EUR. Tai ekspertams leidžia teigti, kad ES yra grynoji azoto trąšų importuotoja tiek kiekio, tiek vertės požiūriu.

Daugiausia šių trąšų atgabenama iš Rusijos. 2024 m. I ketvirtį įvežta 802 tūkst. t, t. y. 29,2 proc. ES importo apimties (vertė – 233 mln. EUR). O štai eksporto apimtys iš Egipto buvo 10,8 proc. mažesnės. Dideli kiekiai buvo importuojami iš Alžyro, Kinijos, Gruzijos, JAV ir Uzbekistano. 58,5 tūkst. t azoto trąšų įvežta iš Baltarusijos.

Vos prieš kelerius metus vaizdas ES trąšų rinkoje buvo visai kitoks. Situaciją pakeitė 2022 m. gruodžio 16 d. ES Tarybos priimtas reglamentas, laikinai sustabdęs muitus karbamido ir amoniako importui iš trečiųjų šalių, tarp jų Rusijos ir Baltarusijos.

2022 m. Rusijos fosfatų ir kalio importas sudarė 23 proc. ir 34 proc. Blokas taip pat juto priklausomybę nuo Maroko fosfatų (28 proc.) ir Baltarusijos – 30 proc.

„Eurostat“ duomenimis, 2022–2023 m. rusiško azoto importas į ES, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išaugo 34 proc., karbamido importas padidėjo 53 proc., faktiškai dvigubai nei 2020–2021 m. Nors šį sezoną tendencija šiek tiek sulėtėjo, Rusijos karbamidas vis dar sudaro beveik trečdalį viso importo, šių metų vasarį buvo rašoma portale „Euractiv“.

Prašo grąžinti muitus importui

Europai pavyko gana greitai sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, tačiau tai nemažai kainavo tiek namų ūkiams, tiek pramonei. Dabar susirūpinę trąšų pramonės atstovai, kad nepasikartotų panašus priklausomybės nuo trąšų modelis.

Europos trąšų gamintojai buvo nepatenkinti importo muitų panaikinimu, nes, suprantama, tai paskatino importuojamos produkcijos apimčių didėjimą. Jų nuomone, toks elgesys buvo dar vienas smūgis Europos trąšų pramonei, kurios konkurencingumą susilpnino energetikos krizė ir aplinkosaugos veikla, nesenas diskusijas primena portalas „Farmer“.

„Gindamasis“ nuo importo, ypač iš Rusijos ir Baltarusijos, Lenkijos chemijos įmonės „Grupa Azoty Puławy“ prezidentas Hubertas Kamola siūlo ES lygiu įvesti 30 proc. muitą iš šių šalių importuojamoms mineralinėms trąšoms. Jis tvirtina, kad, panaikinus muitus, jo įmonė patyrė daugiau nei 1,2 mlrd. PLN (beveik 276,9 mln. EUR) nuostolio.

15 ES trąšų gamintojų ir 9 nacionalines trąšų asociacijas vienijančios asociacijos „Fertilizers Europe“ prezidentas Leo Aldersas dar žiemą portalui „Euractiv“ tvirtino: „Jei Europa nori užtikrinti maisto suverenitetą, ji turi išlaikyti atsparias vidaus gamybos grandines su minimalia priklausomybe nuo importo. Nuo karo Ukrainoje išaugęs trąšų importas iš Rusijos susilpnino ES aprūpinimo maistu saugumą. Viena iš priežasčių yra ta, kad trąšų sektorius sunaudoja daug energijos.“

Tarp didžiausių ES gamintojų ir – Lietuva

Kaip ir daugelyje gamybos sričių, taip ir tarp mineralinių trąšų gamintojų neginčijama pasaulio lyderė yra Kinija. 2021 m. ji pagamino 48,9 mln. t. Paskui ją einančios šalys gerokai nutolusios. FAO pagrįstais Lenkijos Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto – Nacionalinio tyrimų instituto duomenimis, antroji rikiuojasi Rusija (26,4 mln. t), paskui Indija (18,6 mln. t), JAV (18,1 mln. t), Kanada (17,3 mln. t), Baltarusija (8,7 mln. t), Marokas (7,1 mln. t).

Dvyliktą ir tryliktas vietas šiame sąraše užima Vokietija (3,9 mln. t) ir Lenkija (2,9 mln. t). Užtat jos yra užtikrintos ES trąšų pramonės lyderės. Portalo „Topagrar“ skelbiamais duomenimis, pagal bendrą trąšų gamybą 2021 m. pirmavo Vokietija (3,86 mln.t), Lenkija (2,94 t) ir Olandija (1,65 t).

Skaičiuojant azoto trąšų gamybos apimtis, pirmąją vietą užima Lenkija (2,102 tūkst. t), antrąją – Nyderlandai (1,633 tūks.t t), trečiąją – Vokietija (1,265 tūkst. t).

Tarp didžiausių ES fosforo trąšų gamintojų yra ir Lietuva. Trejetuko viršuje vėl karaliauja Lenkija (449 tūkst. t), nuo jos atsilieka Belgija (320 tūkst. t), o trečioje vietoje yra Lietuva (294 tūkst. t).

 

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis