Rusijai nutraukus grūdų susitarimą, maisto kainos pasaulyje pakilo

FAO skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų mėnesio pokyčius tarptautinėje rinkoje, liepą, palyginti su birželiu, pakilo 1,3 proc. ir tai visų pirma lėmė ryžių bei augalinio aliejaus pabrangimas.

Indeksas padidėjo pirmą kartą nuo balandžio mėnesio, kai dėl cukraus pabrangimo buvo fiksuotas pirmasis per metus indekso pakilimas, kuris buvo nedidelis.

Pagrindinių prekių kainos mažėjo nuo tada, kai pernai po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Sutrikęs tiekimas iš šių dviejų šalių dar padidino pasaulinę maisto krizę, nes jos yra pirmaujančios kviečių, miežių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų nebrangių maisto produktų tiekėjos, ypač Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalims, kuriose milijonai žmonių kovoja su badu.

Pasaulis vis dar atsigauna po šių kainų sukrėtimų, kurie padidino infliaciją, skurdą ir nesaugumą dėl maisto nuo importo priklausomose besivystančiose šalyse.

Po to, kai Rusija liepos viduryje nutraukė tarpininkaujant JT ir Turkijai sudarytą susitarimą, kuriuo buvo užtikrinama Ukrainos žemės ūkio produktus per Juodąją jūrą gabenančių laivų apsauga, atsirado naujų rizikos veiksnių, įskaitant Rusijos išpuolius prieš Ukrainos uostus bei grūdų infrastruktūrą. Taigi kviečių ir kukurūzų kainos pasaulio rinkose ėmė svyruoti.

Tarptautinės kviečių kainos liepą, palyginti su birželiu, pakilo 1,6 proc. ir prieaugis buvo fiksuotas pirmą kartą per devynis mėnesius, sakė FAO vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero (Maksimas Toreras).

Didelį nerimą kelia ir Indijos draudimas eksportuoti tam tikrų rūšių ryžius, dėl kurio kai kuriose pasaulio dalyse imta kaupti šių pagrindinių produktų atsargas.

FAO skaičiavimais, ryžių kainos liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 2,8 proc., o nuo metų pradžios – 19,7 proc., ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 metų rugsėjo.

Brangstantys ryžiai „kelia didelį susirūpinimą dėl apsirūpinimo maistu didelei daliai pasaulio gyventojų, ypač tiems, kurie yra skurdžiausi ir kurie didesnę savo pajamų dalį skiria maistui įsigyti“, – teigiama organizacijos pranešime.

Dar labiau pakilo FAO stebimos augalinio aliejaus kainos – liepą, palyginti su birželiu, jos pašoko 12,1 proc., nors prieš tai septynis mėnesius iš eilės mažėjo. Organizacija nurodo, kad vien saulėgrąžų aliejaus kainos pakilo 15 proc., nes, Rusijai nutraukus grūdų susitarimą, vėl atsirado neapibrėžtumas dėl pasiūlos.

„Nors maisto atsargos pasaulyje yra pakankamos, tiekimo iš didžiųjų gamintojų problemos, kurios kyla dėl konfliktų, eksporto apribojimų ar oro sąlygų nulemtų gamybos trūkumų, įvairiuose regionuose gali atsirasti pasiūlos ir paklausos disbalansas,“ – sakė M. Torero.

Tai, anot jo, lems „nepakankamą maisto prieinamumą dėl didėjančių kainų ir galimą nesaugumą dėl maisto“.

Jis pažymėjo, kad pasaulinės pagrindinių maisto prekių kainos skiriasi nuo tų, kurias žmonės moka turguose ar maisto prekių parduotuvėse. Nors kainos pasaulio rinkose nuo pernai mažėja, šių pokyčių poveikis namų ūkių nėra pasiekęs.

Vietos maisto kainos daugelyje besivystančių šalių tebekyla, nes, be kita ko, jų valiutos susilpnėjo JAV dolerio, už kurį perkami grūdai ir augalinis aliejus, atžvilgiu.

Asociatyvi 123rf nuotr.