Stabdo veiklą rusų žemės ūkio technikos gamintoja „Rostselmash“

Vokiečių žemės ūkio portalas agrarheute.de tvirtina, jog rusiška bendrovė esą kenčia nuo geopolitinės įtampos ir tarptautinių sankcijų ekonominių pasekmių. Manoma, jog ypač nukentėjo eksporto verslas, kuris iš esmės žlugo dėl Vakarų sankcijų, įvestų po Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Apie atėjusius sunkius laikus praneša ir pati bendrovė, kuri teigia koreguojanti savo darbo grafiką: „...komandos kasmetinės atostogos 2025 m. perkeltos iš rugpjūčio/rugsėjo į birželį. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant optimizuoti gamybos sąnaudas, atsižvelgiant į staigų žemės ūkio technikos rinkos situacijos pablogėjimą. Bendrovei tai yra priverstinė priemonė, kurią lemia dabartinė ekonominė padėtis žemės ūkio sektoriuje...“.

Nuskurdo ūkininkai?

Gamybos skaičiai aiškiai rodo prastą situaciją: „Rostselmash“ kombainų gamyba 2025 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, itin ženkliai susitraukė. Kitos produkcijos, tokios kaip pašarų kombainai ir traktoriai, pardavimai taip pat sumažėjo beveik perpus. Ši tendencija tęsėsi kelerius metus, todėl bendrovės pardavimai 2024 finansiniais metais sumažėjo maždaug 220 mln. eurų.

Pati bendrovė taip komentuoja situaciją: „Ūkininkai neturi lėšų įsigyti reikalingos įrangos, dėl to rinka smarkiai krito. 2025 m. neigiama dinamika pablogėjo. 2025 m. sausio–balandžio mėn. visų gamintojų įrangos pristatymas galutiniams vartotojams, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, sumažėjo 76 proc. grūdų kombainų, 49 proc. pašarų kombainų ir 48 proc. traktorių. Dėl paklausos mažėjimo, kuris tęsiasi trečius metus, mašinų gamintojai turėjo pakoreguoti savo planus gamybos mažėjimo kryptimi. „Rostselmash“ taip pat buvo priversta sumažinti savo gamybos programą.

Paskelbtas sprendimas dėl darbo grafiko leis mums optimizuoti sąnaudas, išlaikant savo komandą susilpnėjusio ekonominio vystymosi laikotarpiu.

Tuo pačiu metu „Rostselmash“ ir toliau atidžiai stebi žemės ūkio technikos rinkos pokyčius. Neigiamos dinamikos pasikeitimas į teigiamą neišvengiamai paveiks situaciją įmonėje. Būsime pasiruošę patenkinti augančią paklausą“.

Atleidžia darbuotojus

Bendrovė jau bandė šias problemas neutralizuoti vidinių sąnaudų mažinimo priemonėmis. Kovo mėnesį buvo įvesta keturių dienų darbo savaitė, tačiau laukto palengvėjimo, matyt, nepasiekta. Balandžio mėnesį buvo atleista apie 2000 darbuotojų, kurie nukeliavo tiesiai į darbo biržą.

Po dabar jau paskelbto birželio mėnesio uždarymo, „Rostselmash“ žengia dar vieną žingsnį, kad pritaikytų gamybą sumažėjusiai paklausai. Įmonės vadovybė oficialiai kalba apie „planų pasikeitimą“ metų eigoje.

Žemės ūkio technikos gamintoja patiria vis didesnį spaudimą dėl Vakarų sankcijų, įvestų reaguojant į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą. Netrukus šie apribojimai gali tapti dar griežtesni. Reaguodama į mažėjančias rinkas Vakaruose, „Rostselmash“ ieško naujų pardavimo galimybių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Jau 2024 m. rudenį bendrovė Kiniją įvardijo kaip „perspektyvią rinką“.

Kiek ši diversifikavimo strategija bus sėkminga, parodys laikas.

Kaip rašo „The Moscow Times“, „Rostselmash“ vis dar eksportuoja produkciją į 20 šalių. Grynasis bendrovės pelnas praėjusiais metais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sumažėjo 130 proc. – iki 6,9 mlrd. rublių (85,3 mln. JAV dolerių), o bendros pajamos sumažėjo beveik 20 mlrd. rublių – iki 78,3 mlrd. rublių (965 mln. JAV dolerių).

Ekonomikos būklė

Kaip praneša britų leidinys „Daily Express“, remdamasis naujausia ataskaita, Rusijos teiginiai apie ekonominę galią yra „klaidinantys“, nes šalis iš tikrųjų artėja ne tik prie atskirų gamintojų bankroto, bet ir prie bankų krizės. Maskva atkakliai tvirtina, kad nuo karo Ukrainoje pradžios jos ekonomika patyrė tik nedidelį 2 proc. metinį deficitą , nepaisant to, kad karinis biudžetas praėjusiais metais sudarė 6,7 proc. BVP, palyginti su 3 ar 4 proc. ankstesniais metais. Vartotojų problemos taip pat tapo įprastos Vladimiro Putino režimo laikais, o mažėjantys derliai, senkančios naftos atsargos ir didelės palūkanų normos yra geriausias signalas, jog eiliniai Rusijos piliečiai prisiėmė didžiausią invazijos Ukrainoje pasekmių naštą.

Stokholmo pereinamosios ekonomikos instituto (SITE) ataskaitos apie Rusijos ekonomiką vadovas Torbjornas Beckeris teigė, kad padidėjusios vyriausybės išlaidos, kaip „karo ekonomikos“ dalis, trumpuoju laikotarpiu leido Rusijai išsilaikyti, tačiau „neskaidrus finansavimas, realų vaizdą iškreipiantis išteklių paskirstymas ir mažėjantys fiskaliniai rezervai“ dabar pakeitė situaciją ir ekonomika tampa nestabili. Pasak tyrėjo, oficialiai Maskvos skelbiami „fiskaliniai skaičiai iš tikrųjų neatitinka to, ką, mūsų manymu, jie skiria karo pastangoms“.

„Vien sankcijos karo akimirksniu neužbaigs“, – pažymėjo T. Beckeris. – „Tačiau laikui bėgant jos silpnina Rusijos ekonomiką, ir kiekviena mūsų priemonė yra svarbi.“

Parengė Ričardas Čekutis