Columbus +1,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024
Columbus +1,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024


Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Šąlančiųjų ir džiūstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas

2023/07/05


Kauno rajono ūkininkų sąjunga (KRŪS) į išplėstinį narių susirinkimą birželio 29-ąją sukvietė žemdirbius padiskutuoti dėl sausros padarinių ir su ja susijusių problemų. Įvyko diskusija apie galimą prevenciją ir galimas kompensacijas, pasėlių draudimą nuo sausros ir kitų negandų, būtinybę keisti draudiminio įvykio aktyvavimo tvarką. Taip pat kalbėta apie netobulą metodiką nustatant sausros rodiklius prieš skelbiant ekstremalią situaciją, apie meteorologinių stočių tinklo praplėtimą šiame rajone. Išsigelbėjimas turėtų būti Kauno rajono ūkininkų, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) ir Kauno rajono savivaldybės bendras projektas. Bandyta aiškintis ir dėl maksimalaus lankstumo administraciniuose nurodymuose bei sankcijų netaikymo dėl force majeure aplinkybių, atsiradusių dėl sausros ir šalnų.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, pradėdamas renginį, pastebėjo, kad jau net ir  miestiečiai, išvydę išmargintus javų laukus, klausia: „Ką jūs ten auginate?“ Ir patys žemdirbiai stebisi, mat kai nuskina varpą, suskaičiuoja joje vos tris grūdus, nors jų turėtų būti apie penkiasdešimt. KRŪS lyderis sakė, kad ūkininkų turima meteorologinė stotis Kauno rajone nuo gegužės iki birželio net 15 naktų fiksavo minusinę temperatūrą – to dar nėra buvę. Vėliau prie visų šių negandų prisidėjo ir sausra.

„Mano mažametis sūnus sako, kai sudedi du minusus, šalną ir sausrą, gauni pliusą – tai toks maždaug yra ir valdžios požiūris, – liūdnu tonu kalbėjo M. Maciulevičius, abejodamas, ar šiemet dar bus įmanoma ką nors pakeisti šioje situacijoje. Siūlė ruoštis kitiems metams ir pagalvoti, ką dar šiemet būtų galima nuveikti. Jis vylėsi, kad galbūt atsiras lėšų meteorologinių stočių tinklui praplėsti, gal taip bus lengviau valdžiai ar draudikams įrodyti pasėliams ir sodams padarytą žalos dydį.

Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas pasakojo, kad pupos iki sausros suformavo didžiules ankštis, o gavusios lietaus pradėjo iš naujo žydėti. Tikėtina, kad tokios nebeužaugs ir nesunoks. Be to, palijus atsirado įvairiausių augalų kenkėjų, nuo kurių neįmanoma apsiginti, nes nėra insekticidų.

Čekiškės seniūnijoje ūkininkaujantis Danas Laurinavičius teigė, kad šiemet jo ūkyje nuostolis yra 20 proc. didesnis nei pernai. Jis apgailestavo, kad Kauno rajone (meras Velerijus Makūnas) nepaskelbta stichinė sausra, todėl negalima pretenduoti į jokias lengvatas ar paramas. Pasak jo, rajone tikrai reikėtų daugiau meteorologinių stočių ir keisti stichinės sausros vertinimo metodiką.

Apie jau akivaizdžius derliaus praradimus kalbėjo ir Garliavos seniūnijos ūkininkas Tomas Dirmeikis, Jonavos rajone ūkininkaujantis Rimantas Kubiliūnas. Šilauogių ūkio šeimininkė Daiva Šimkevičienė teigė, kad šalnos labai pakenkė jos uogynams, o ūkininkę Reginą Bernatonienę nuvylė pirmosios žolės derlius.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė nuotoliniu būdu bandė paaiškinti, ką sausros akivaizdoje daro ŽŪM. „Padariniai žemės ūkyje yra skaičiuojami tikrai vėliau nei fiksuota situacija. Po 2018 metų sausros ŽŪM savo iniciatyva atliko mokslinį darbą ir 2020-aisiais buvo pakeistas aplinkos ministro įsakymas. Bet, deja, situacija vėl keičiasi ir turbūt vėl reikia naujų sprendimų. Vakar buvome susitikę su Aplinkos ministerijos (AM), kuri turi mokslininkų tarybą, o šiuos kriterijus tvirtina aplinkos ministras, ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) bei LŽŪKT, irgi turinčios savo meteorologinių stočių tinklą, atstovais ir sutarėme, kad mokslininkai įvertins šiandienos situaciją, paprašėme pateikti siūlymų dėl išskirtinai žemės ūkyje taikomų kriterijų“, – kalbėjo V. Žoštautienė.

Ji taip pat pažymėjo tai, kas liečia Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), kad jau ne kartą buvo ištransliuota, jog nereikia jokios ekstremalios situacijos paskelbimo. Pakanka, kad būtų fiksuota, ir ne tik stichinė sausra, bet ir pavojingas reiškinys kaip sausra. „Dėl force majeure pažymų, kurias išduoda Pramonės, prekybos ir amatų rūmai (PPAR), mano žiniomis, irgi nereikia valstybinės ekstremalios situacijos skelbimo, pakanka faktinio įvertinimo. Jeigu hidrometeorologinis reiškinys padarė žalą ir rajone tai įvertinta, dėl tokio fakto PPAR išduoda pažymą. Dėl perdraudimo dabar keičiamas Vyriausybės nutarimas, kurį dar reikės notifikuoti Europos Komisijoje. Įvertinę dabartinę situaciją, bandysime dar kartą derinti jį čia, Lietuvoje, įdėti į tą nutarimą išplėstinį sausros apibrėžimą“, – naujienas dėstė V. Žoštautienė.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 74, 2023 m. liepos 4 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

ŪP nuotr. – Mindaugas Maciulevičius.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis