Šalies istorijai – ne koks vaizdelis

Už žemės ūkį nekovojo

„K. Navickas į istoriją įeis kaip ministras, kuriam vadovaujant ministerijai vyko daugiausia protestų. Jo santykiai su žemdirbių bendruomene buvo įtempti ir komplikuoti. Buvusiam ministrui sunkiai sekėsi išspręsti tokius svarbius ūkininkams klausimus, kaip pieno krizė. Net pagrindinio dokumento – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) rengimas nebuvo sklandus. Tik žemdirbių bendruomenės dėka SP, nors šleivas, kreivas ir kuprotas, bet išėjo geresnis, nei buvo parengtas pirminis jo variantas“, – ŪP tikino Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) ir Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Pasak jo, tai buvo ministras, kuris, formuojant SP, lyderystę atidavė Aplinkos ministerijai. Be to, valdant K. Navickui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prarado nemažą dalį savo įtakos sferos – Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), buvo iškilusi grėsmė uždaryti Agrocheminių tyrimų laboratoriją. I. Hofmano nuomone, tokią situaciją galėjo nulemti tai, kad ministras valdančiojoje partijoje buvo ne kaip žmogus, turintis autoritetą ir lyderiaujantis, o kaip legionierius pareigoms užimti. Jis nekovojo už žemės ūkio sektorių – ką diktuodavo Vyriausybė, tą jis nuolankiai ir darydavo. Todėl tikriausiai tai ir buvo didžiausia jo, kaip ministro, problema.

K. Navickas būdavo retas svečias net Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose. Santykiai su šio komiteto nariais nebuvo sklandūs, todėl darbas ir strigo, nors šios institucijos turėjo veikti išvien.

„Jis tempėsi paskui save aplinkosaugininko šleifą ir dėl to susidarydavo įspūdis, kad jam žemės ūkis neįdomus, o gal net buvo nusistatęs prieš jį. Tik paskutiniais metais K. Navickas atsisuko į žemės ūkio problemas“, – pastebėjo I. Hofmanas.

Blogai ne vien žemdirbiams

„Tai kenkėjas, kuris naikino žemės ūkį – pienininkystę, augalininkystę. K. Navickui vadovaujant, ŽŪM buvo finansuojamos galimai jo remiamos įmonės, užsiimančios ekologiniais projektais. Išdraskė NŽT, sunaikino Žemės ūkio paskolų garantinį fondą, suteikdavusį lengvatines paskolas ūkininkams, kai kildavo problemų. Fondą sujungus su INVEGA, žemdirbiai liko nuošalyje. Kai kreipiausi paskolos į INVEGA, gavau atsakymą, jog jie pirmiausia dirba su įmonėmis, besiskolinančiomis milijonus, o ūkininkai, esą, gali palaukti. Negaudami paskolų, mes negalime nusipirkti trąšų, pirkti technikos, priversti mažinti darbuotojų skaičių, užuot jį didinę“, – pasipiktinimo buvusio ministro veikla neslėpė ir Šiaulių r. ūkininkas Edas Sasnauskas, valdantis kiek didesnį nei 450 ha augalininkystės ūkį, kuriame dominuoja grūdinės kultūros, auga 90 ha bulvių.

E. Sasnauskas neabejojo, kad tokios nuomonės apie buvusį ministrą ir didžioji dalis ūkininkų. „Mums atrodo, kad į šias pareigas jis buvo paskirtas kenkti Lietuvai ir sunaikinti žemės ūkį. Neginu vien ūkininkų, tačiau žemės ūkis susijęs ir su daugybe kitų sektorių – transporto, statybų, žemės ūkio technikos bei kitais, be to, sukuria darbo vietas. Nykstant ūkiams, sukuriama mažesnė dalis BVP, o tai turi įtakos visai šalies ekonomikai, nes mažėja vartojimas“, – akcentavo Šiaulių r. ūkininkas.

Su pareigomis nesusitvarkė

„Neginčijamas faktas, kad, K. Navickui vadovaujant ŽŪM, buvo priimta ūkininkams nepalankių sprendimų, bloginančių galimybes ūkininkauti ir mažinančių pajamas. Kildavo klausimų, ar ne specialiai buvo daroma, kad žemės ūkio verslui gyvenimas pasidarytų sudėtingesnis. Tokioms diskusijoms pagrindą davė tai, kad K. Navickas, prieš tapdamas žemės ūkio ministru, buvo žmogus, dalyvavęs rengiant ir įgyvendinant aplinkosauginius projektus, o minėtiems projektams įgyvendinti finansavimas buvo skiriamas iš Bendrosios žemės ūkio politikos fondo, kiek galima daugiau pinigų nukreipiant į jo buvusį verslą, jo buvusiems verslo partneriams ir iki šiol koordinuojamiems projektams remti. Dėl to visą laiką kildavo įtarimas, kodėl žemės ūkio politika tokia nepalanki žemdirbiams“, – savo įtarimais dalijosi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Jo nuomone, žemės ūkio verslas yra toks pats, kaip ir kiti verslai. Šiuose versluose dalyvaujantys žmonės žino, kokie gebėjimai reikalingi procesams valdyti. „Dažnu atveju kolegos apie buvusio ministro gebėjimus vadovauti buvo neigiamos nuomonės. ŽŪM tiesiog nevaldė procesų, todėl yra tiek daug chaoso. Tai vienintelis ministras, kuriam du kartus buvo pareikšta interpeliacija ir kuris, būdamas aplinkos ministru, savo kadencijos nepabaigė dėl atstatydinimo“, – priminė LŪS pirmininkas.

Anot R. Juknevičiaus, tai, kas vyko visą jo ministravimo laiką, buvo nuolatinis problemų sukeltų gaisrų gesinimas, nes jis nesugebėjo susitvarkyti su savo pareigomis. Ministras turi būti ypač aukšto lygio vadovas, gebantis vadovauti procesams, matyti giliau, plačiau ir užbėgti įvykiams už akių, neleidžiant gaisrams prasidėti. K. Navickui vadovaujant buvo tik įsiplieskusių gaisrų labai nevykęs gesinimas.

„Visą tą laiką nebuvo tikrojo žemės ūkio ministro, nes, K. Navickui būnant ministru, kaip juokaudavo ūkininkai, buvo du aplinkos ministrai. Šis žmogus užėmė ministro vietą, bet su savo pareigomis nesusitvarkė“, – tvirtino R. Juknevičius.

Atstovavo ne ūkininkams

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: Kęstutis Navickas į istoriją įeis kaip ministras, kuriam vadovaujant ministerijai vyko daugiausia žemdirbių protestų.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.