Šalnos ūkininkams pridarė nuostolių

Daržoves auginantis ir savo ceche jas perdirbantis Girnikų kaimo (Kelmės raj.) ūkininkas Algimantas Vaupšas pats visokiausiais būdais stengiasi apsaugoti savo laukus, nes kone kiekvienais metais patiria nuostolių. Prieš šešerius metus nušalo 12 hektarų daržovių. Pernai lietūs nuskandino apie 15 hektarų kopūstų.

Šiemet 22 hektarų daržovių plotą uždengė agroplėvele. Daigai nenušalo, išsilaikė. Tik vietomis, kur vėjas nupūtė plėvelę, sureagavo į šalnas.

Deja, visų laukų uždengti neįmanoma. Labai brangiai kainuotų. Todėl nuostolių ir šiemet nepavyko išvengti. Nušalo dalis ankstyvųjų bulvių daigų. Nemažame plote motininės bulvės tiesiog supuvo žemėje, nevegetavo.

Neatlaikė šalnų apie 15 procentų sudygusių burokėlių.

Kopūstų ūkininkas iki šiol nesodino. Daigus laikė šaldytuvuose minus vieno laipsnio temperatūroje, kad užsigrūdintų ir nebijotų šalnų. Nes orai šiuo metu neprognozuojami.

„Šiemet viskas labai stipriai vėluoja, – mintimis dalijasi ponas Algimantas. – Sunku tikėtis gero derliaus.“

Nuostolius šiek tiek amortizuoja tik tai, kad ūkininkas daržoves augina dideliuose plotuose: bulvių 100 ha, burokėlių –70, kopūstų – 80 hektarų.

Kompensacijų nė nesitiki, todėl kol kas niekur nesikreipė.

Pernai žuvo 15 hektarų kopūstų – dėl drėgmės pertekliaus nupuvo šaknys. Ūkininkas kreipėsi dėl kompensacijos. Atvyko dešimties žmonių komisija, apžiūrėjo. Bet kompensacijos ūkininkas negavo. Valstybė neturėjo pinigų. Daržovių augintojui patarta patirtą žalą nurašyti į nuostolius. Tada nėra pelno – nereikia mokėti pelno mokesčio.

Laukia draudikų

Šedbaruose ūkininkaujantys Jolita ir Donatas Bandžiukai dėl šalnų patyrė nuostolius rapsų laukuose, praretėjo pasėliai ir javų laukuose, apšalė pupos.

„Su rapsais šiemet apskritai bus ne kažką, – mintimis dalijasi Donatas Bandžiukas. – Dabar jie žydi. Gavus šalnų gali nesusiformuoti ankštys. Didesnio derliaus sunku tikėtis. Tikrieji nuostoliai pasimatys nuimant derlių.“

Bandžiukai savo pasėlius yra apdraudę. Draudimas atsiėjo 18 tūkstančių eurų. Dalį sumos kompensuoja ES, dalį Lietuvos vyriausybė. Apie nuostolius pranešė draudimo bendrovei. Tačiau apžiūrėti pasėlių ir įvertinti nuostolių draudikai kol kas neatvažiavo.

„Gal laukia, kol daigeliai atsigaus ir galės mažiau įvertinti nuostolius?“ – mintija ūkininkas.

Bandžiukai džiaugiasi bent tuo, kad nuostoliai nėra itin dideli. Gal Šedbaruose nebuvo tų minus devynių laipsnių šalčio. Gal užteko kokių penkių? O štai kaimyno laukas į šalnas labai stipriai sureagavo.

Beveik pusšimtį hektarų teko atsėti

Budraičių kaimo ūkininkas Remigijus Milašius jau suskubo ištaisyti šalnos padarytus nuostolius. Šalnos pražudė 40 hektarų kviečių. Teko atsėti. Iš naujo teko berti sėklą ir į nušalusius žieminių miežių plotus. Atsėjo 6 hektarus.

„Atsėjimas nemažai kainuoja, – paklaustas apie nuostolius, tvirtina R. Milašius. – Sėkla, kuras, technikos amortizacija, darbas kainuoja nemažai. Bet nėra kitos išeities. Juk tuščios žemės nelaikysi. Nukentėjo ir rapsai. Bet jų neatsėjau. Gal patys atsigaus? Didelio derliaus, žinoma, negaliu tikėtis. Nes žiedus pakenkė šalnos.“

Ūkininkas savo pasėlių neapdraudė. Skaičiuoja, jog tą sumą, kurią skiri draudimui, geriau skirti nuostolių kompensavimui. Atsėji pats ir nereikia laukti niekieno malonės.

Uogynų nedraudžia

Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Joana Miliauskienė tvirtina, jog kol kas sulaukė tik trijų uogų augintojų prašymų kompensuoti nuostolius dėl prarasto derliaus. Mat, uogynų draudimo įmonės kol kas nesutinka drausti nuo šalnų.

Kitus pasėlius draudžia. Ūkininkai rudenį turi užpildyti paraiškas. Jos perduodamos Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Jeigu ūkininkas patyrė kokių nors nuostolių dėl gamtos, per 15 dienų privalo apie tai pranešti Nacionalinei mokėjimų agentūrai, pridėti laukų nuotraukas ar kitus įrodymus. Tuomet bus atleidžiami nuo įsipareigojimų, jeigų jų turėjo tarkim dėl produkcijos pardavimo ar kitokių.

Regina MUSNECKIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Autorės nuotr.