Salotų auginimo ypatumai

Lapuose – vitaminų rinkinys

Salotos vertinamos dėl švelnaus skonio ir dietinių savybių. Jos mažai kaloringos, turi daug mineralinių medžiagų, ypač kalio, kalcio, sieros, geležies, ir įvairių vitaminų (C, B, B2, E ir kt.).

Gaivinančio skonio salotoms suteikia organinės rūgštys, o maistinės skaidulos gerina virškinimą ir teigiamai veikia žarnyną. Lapų sultyse yra šiek tiek vertingo alkaloido laktucino, kuris sąlygoja nestiprų kartumo poskonį, tačiau mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Teigiama, kad salotos raminamai veikia nervų sistemą ir net mažina Alzheimerio ligos riziką.

Auginti nesunku

Salotų, kaip ir daugelio kitų augalų, yra daug atmainų ir įvairių veislių. Tai vienmečiai, dažniausiai įvairių žalios atspalvių ar rausvos spalvos lapus formuojantys augalai.

Pagal botanines ir ūkines savybes salotos skirstomos į lapines ir gūžines. Pirmosios sudarytos iš horizontaliai išsidėsčiusių lapų ir gūželių nesuka, o antrosios suformuoja rutuliškas, ovalias, kūgio ir kitokių formų gūželes.

Salotos neblogai ištveria šalnas, jos priskiriamos žemoms temperatūroms atsparių augalų grupei. Sėklos dygsta esant 5 °C temperatūrai, todėl auginant lauke galima sėti anksti, kai tik pradžiūsta dirva, pradeda žydėti šalpusniai. Augimui palankiausia temperatūra 15–20 °C. Pavasarį užsitęsus šaltesniems orams, ypač naktį, gali susiformuoti kietesnės gūželės.

Norint turėti salotų ankščiau nei užaugs lauko sąlygomis, jas galima užsiauginti sodinant daigais nešildomame, polietileno plėvele dengtame šiltnamyje prieš agurkų ar pomidorų sodinimą. Salotų daigus į tokį šiltnamį reikėtų sodinti kovo pabaigoje (temperatūra 10 cm gylyje tada būna 7–8 °C).

Pasėjus anksti, dirvą rekomenduojama uždengti agroplėvele – tai gera priemonė nuo pavasario šalnų. Esant palankioms sąlygoms, sėklos sudygsta per 10–14 dienų. Vegetacijos periodas Lietuvos klimato sąlygomis, sėjant sėklas tiesiogiai lauke, priklausomai nuo veislės, apytiksliai tęsiasi 60–100 dienų nuo sudygimo iki tinkamumo vartoti.

Šis tas apie sėją

Salotoms auginti reikėtų parinkti saulėtą vietą. Tinkamiausios dirvos – priesmėlis, lengvi priemoliai. Dirva turi būti puri, laidi vandeniui. Pasėjus pavėsyje sutrinka augalų augimas, gūžinės salotos nesuformuoja gūželių. Optimalus dirvos pH – 6,5–7,5.

Kaip ir kitoms daržovėms, salotoms svarbi sėjomaina. Toje pačioje vietoje jas patartina auginti po 3–4 metų. Daržo augalų sėjomainoje geri priešsėliai yra bulvės, kopūstai, pomidorai, nerekomenduojama – po moliūgų.

Salotų šaknys išsidėsčiusios negiliai, aplink augalą. Trūkstant drėgmės, jas būtina laistyti. Augindami šiltnamyje, laistykite reguliariai, bet negausiai, nes, jei drėgmės bus per daug – gali pradėti plisti grybelinės ligos. Rekomenduojama laistyti eilutėse tarp augalų ryte, kad dieną pakilus temperatūra ir naktį lapai būtų sausi.

Trūkstant drėgmės, salotos formuoja žiedynstiebius, lapai būna kartūs. Ypač tai būdinga trumpesnės vegetacijos veislėms.

Jei norite mėgautis salotomis skirtingu laiku ir ilgiau, sėklas reikėtų sėti kas 10–15 dienų. Salotos auginamos lygiame paviršiuje, eilutėmis ar lysvėse: ankstyvesnių veislių – 20x15 cm atstumais, vėlyvesnių apie – 25x30 cm tarpais. Gūžinėms salotoms reikia didesnio maitinamojo ploto.

Jei sėsite sėklas tiesiogiai į dirvą, vėliau būtinai išretinkite. Pirmą kartą retinama praėjus 15–20 dienų po sėjos, paliekant apie 5 cm atstumą tarp augalų, dar kartą retinama, praėjus 30 dienų – iki tinkamo tankumo. Per tankiai augančių salotų lapai sukietėja, apkarsta, formuojasi žiedynai. Optimalus sėklų sėjos gylis – 0,5–1 cm, pasėjus dirva privoluojama.

Šaknys turi būti stiprios

Dauginant salotas daigais, svarbi jų kokybė. Šaknų sistema turi būti gerai išsivysčiusi, masyvi. Daigai auginami durpių puodeliuose arba dėžutėse. Kad daigai neištįstų, sudygus sėkloms, oro temperatūra auginimo patalpose turėtų būti mažinama iki 6–10 °C. Daigams sėtos sėklos sudygsta per 4–5 dienas, o daigai užauga per 15–20 dienų.

Auginami daigai laistomi saikingai, kai pradžiūsta žemė. Į nuolatinę augimo vietą sodinami, kai turi 5–6 tikruosius lapelius, tokiu pat gyliu kaip ir augo daigykloje. Likus savaitei iki sodinimo, daigus naudinga pradėti grūdinti – išnešti į lauką. Kelias paskutines paras prieš sodinimą pravartu palikti lauke naktį.

Sparčiai auga

Salotos – greitai augantys ir intensyviai maistinius elementus naudojantys augalai, todėl reikia sudaryti optimalias mitybos sąlygas. Azotas yra daugiausia įtakos lapinių daržo augalų, tarp jų ir salotų, augimui turinti trąša. Taip pat reikia kalio ir fosforo. Kompleksinės trąšos (rekomenduoja NPK 10-5-5) įterpiamos prieš sodinimą, mikroelementais praturtintomis trąšomis galima patręšti laistant ar purškiant per lapus.

Salotų priežiūra tokia pati, kaip ir daugelio kitų augalų. Jas sėjant tiesiogiai į dirvą lauke, svarbus pasėlių priežiūros darbas – piktžolių naikinimas, ypač augimo pradžioje. Išdygę salotų daigeliai būna gležni, todėl juos reikia kuo ankščiau pradėti ravėti. Pirmą kartą tai darykite, kai daigeliai bus maždaug 2 cm aukščio. Antrą kartą ravėti ir retinti rekomenduotina 10 cm aukščio augalus. Po laistymo ar intensyvesnio lietaus – papurenkite tarpueilius.

Veislių įvairovė

Bendrajame Europos Sąjungos daržovių veislių kataloge salotų veislių gausu, kasmet atsiranda naujų. Paprastai jos nėra jautrios klimato sąlygoms, tad ir Lietuvoje gerai auga tiek lauke, tiek šiltnamyje. Veislių pasiūla sėklų prekybos tinkluose yra didelė, renkantis auginti, pirmiausia reikėtų sužinoti ankstyvumą, atkreipti dėmesį, ar tai gūžinės, ar lapinės salotos. Gūželes formuojančias salotų veisles optimaliau auginti šiltnamyje ir sodinant daigus, nes jos jautresnės auginimo sąlygoms, jų vegetacija dažniausiai ilgesnė.

Lietuviškų salotų veislių šiuo metu nėra sukurta, tačiau mūsų krašte gerai vystosi ir auga Vokietijoje, Olandijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse sukurtos veislės.

‘Grunetta’ –ankstyva ir derlinga lapinių salotų veislė. Auginamos pavasario, vasaros, rudens derliui. Lapai šviesiai žalios spalvos, banguotais kraštais. Tinkamos sėti tiesiogiai į dirvą arba šiltnamyje.

‘May King’ – vidutinio ankstyvumo veislė, formuojanti uždaras gūželes. Derėti pradeda po 65–80 dienų nuo sėjos. Gerai auga pasodintos daigais. Lapai šviesiai žalios spalvos, trapūs.

‘Great Lakes 118’ – derlinga vidutinio ankstyvumo gūžinių salotų „Iceberg“ tipo veislė, vartojimui užauga per 70–90 dienų nuo sudygimo. Gūžės didelės, lapai traškūs. Tinkama auginti lauke vasaros ir rudens derliui.

‘Regina Di Magio’ – ankstyva gūžinių salotų veislė. Formuoja vidutinio dydžio gūželes, lapai žali, su pasitaikančiu rausvu atspalviu ir šiek tiek banguotais kraštais. Tinka auginti lauke ir šiltnamyje. Rekomenduojama auginti sodinant daigus.

‘Pirat’ – vidutinio ankstyvumo gūžinio salotų tipo veislė, vartojimui užauga per 60–75 dienas nuo sudygimo. Gūžės vidutinio dydžio, lapai vidutiniškai traškūs, raudonai žalios spalvos. Tinkama auginti lauke ir šiltnamyje pavasario, vasaros ir rudens derliui.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojos dr. Danguolė JUŠKEVIČIENĖ ir dr. Rasa KARKLELIENĖ

Danguolės Juškevičienės ir Rasos Karklelienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.