Saugo apie 200 „Jėzusėlių“

Iš visos apskrities

Akmens meistras Jonas Srūgys iš Kalnelio kaimo mato keičiamus senus paminklus, kryžius, ir jam gaila kartu išmetamų Nukryžiuotųjų skulptūrėlių, tad jas pradėjo rinkti.

Jonas Srūgys „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad Nukryžiuotųjų figūrėlės nuo išmestų paminklų, kryžių, kurių kapų savininkai atsisako, keisdami naujais, pas jį atkeliauja iš visos Šiaulių apskrities. Mat meistras bendrauja su paminklų gamintojais, kapinių tvarkytojais, kurie pagal užsakymus restauruoja, pertvarko kapavietes.

Turbūt daugeliui teko matyti suskilusius, sulūžusius arba tiesiog senus antkapius, paminklus, kryžius, kurie, pakeitus naujais, paliekami kapinių patvory ar prie konteinerių. Štai Žagarės Raktuvės kapinėse seni patvoryje palikti kryžiai, kurie gali būti vertinami kaip prabėgusio laikmečio paveldas, buvo surinkti ir saugomi Raktuvės koplyčioje.

Apie 200 Jėzusėlių

„Turiu surinkęs iš viso jau apie 200 Jėzusėlių (taip Jonas vadina Nukryžiuotojo figūrėles – aut. past.). Yra paprasto metalo ir geresnio – vario, pasitaiko vienas kitas medinis, tik jų jau mažai. Net jeigu kryžius pagamintas iš ąžuolo medienos, vis tiek per 50 metų sutręšta, ir tos figūrėlės sudyla, jei yra atviroje vietoje. Jei kokioje koplytėlėje įdėtos, tada ilgiau gali išlaikyti“, – paaiškina J. Srūgys.

Akmens meistras savo kuriamomis skulptūromis yra papuošęs ne vieną Lietuvos miestą, privatų kiemą, bažnyčių šventorių, pagaminęs daug Rūpintojėlių, iškeliavusių po visą Lietuvą. Jis sako, kad gal kas antras paminklas Kalnelio kapinėse jo kurtais vaizdais išraižytas. Jono Srūgio darbai buvo eksponuoti tautodailininkų parodose. Įvairūs grybukai, ežiukai, sraigės – tai smulkesnės akmeninės figūrėlės, kuriomis žmonės dažnai puošia sodybas, gėlynus. Nemažai iš granito sukurta Mergelės Marijos, Jėzaus Kristaus skulptūrų.

Gal vaikams, o gal – muziejui

Apdirbti akmenį nelengva ne tik kūrybiškai, bet ir fiziškai, su šlifuokliu ilgai tenka pjaustyti, šlifuoti. Ne kiekvienas gali išgauti ir norimas paminklo formas, o Jonas yra baigęs meninio granito-marmuro apdirbimo specialybę Klaipėdoje. Šilutėje vaikystėje augęs jaunuolis nuo mažens buvo linkęs į dailę.

Jis kažkada pagal medžio meistro žagariečio Edmundo Vaičiulio sumanymą išpjaustė „Žagarės širdies“ akmenį Simono Daukanto gatvėje, kuris turistams, keliautojams liudija, kad Žagarė buvo įkurta 1198 metais, nors istorikai ir ginčija šią datą, teigdami, kad pirmą kartą Žagarė minima tik 1254 metų Žiemgalos dalybų dokumente.

Paklaustas, o ką jis žada daryti su tais surinktais Jėzusėliais, Jonas Srūgys atsako: „Nieko. Jų niekur negalėčiau naudoti, nes kiekvienas tas Dievuliukas buvo konkrečiam žmogui skirtas, kitam kryžiui ar paminklui tikrai nedėsiu. O išmesti gaila. Laikysiu, gal vaikams paliksiu. O gal reikės ateity muziejui pasiūlyti“.

Loreta RIPSKYTĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Edmundo Vaičiulio archyvo nuotr.