Saugūs kailinukai augalams

Neskubėkite dengti

Net jei žiema pasitaiko lengva, pavasarį gali paaiškėti, kad kai kurie augalai apšalo. Deja, kartais taip atsitinka. A. Rutkauskas pataria labiau pasaugoti ir pridengti šiais metais pasodintus augalus, nes jie dar nespėję gerai įsišaknyti, persodinant patyrė stresą, tad ir žiemą iškęsti jiems sunkiau. Nebūtina visko užkloti storai, bet prie naujai pasodinto augalo įsmeigti keletą eglių šakų tikrai naudinga.

Specialistas pažymi, kad žiemą sumedėję augalai, ypač visžaliai, gali nukentėti ir dėl drėgmės trūkumo: jeigu ruduo sausas ir prieš šaltąjį periodą augalų nepaliejote, šaltis ir vėjas dar labiau išdžiovina. Deja, apšalti gali ir tie, kuriuos per daug tręšėte, ypač azotinėmis trąšomis ir jų ūgleliai nespėjo sumedėti ir pasiruošti žiemai.

Tačiau dengiant augalus dendrologas pataria nepersistengti ir neskubėti. Daugumą jautresnių rūšių reikia dengti atėjus –5–10 °C šalčiams. Geriausia tai padaryti iš vakaro, prieš paspaudžiant rimtesniems šalčiams: ir dirbti maloniau, kol nešalta, ir augalų šakos nesustingusios, nėra pavojaus dengiant aplaužyti. Jeigu augalus apklosite gruodžio pabaigoje–sausio pradžioje, tikrai neapsiriksite.

Medėjantys, bet šalčiui ir saulei jautrūs

„Nuo šalčio gali nukentėti radastai, forsitijos, lanksvų veislės. Šie medžiai ir krūmai visiškai nežūsta, bet nukenčia jų dekoratyvumas, nežydi nušalę žiedai, praranda atsparumą ligoms ir kenkėjams. Suprantama, didelių augalų nepavyks už dengti, tad sodinant reikia parinkti šiltesnę, nuo vėjų apsaugotą vietą, – pastebi A. Rutkauskas. – Kita augalų grupė – visžaliai lapuočiai: gebenės, laipiojančios hortenzijos, horizontalusis ir Damerio kauleniai ‘Coral Beauty’, mahonijos, lauralapės vyšnios, kai kurios visžalių ar pusiau visžalių (japoninių azalijų) rododendrų veislės, japoniniai bereinučiai, buksmedžiai, kai kurios ožekšnių rūšys ir veislės, dyglainė. Jie sėkmingai žiemoja po sniegu, bet jo ne visuomet būna, todėl pridenkite eglišakėmis.“

Pasak specialisto, šiems lapuočiams pavojingas ne tik šaltis, bet ir temperatūrų kaita, šalti, gūsingi vėjai. Kad neaplūžtų stiebai ir ūgliai, eglišakių nedėkite tiesiai ant augalo, o atremkite į aplink jį įkaltus kuoliukus arba iš medienos paruoškite karkasą ir apdenkite trimis daržo plėvelės, kurios tankis 40–60 g/kv. m, sluoksniais, arba vienu putlesnės geotekstilės sluoksniu. Pradėjus šalti žemei, dendrologas rekomenduoja šiuos augalus mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis ar smulkinta žieve, nes jų šaknys paviršinės, arba apdengti sausais lapais, pomedžius apželdinti kiliminiais augalais (gaulterijomis, ožekšniais, žiemėmis).

Iš spygliuočių jautrios kukmedžių, jaunų eglių, mažųjų spygliuočių šaknys, todėl patartina dirvos paviršių mulčiuoti pušų žieve. Dažnai žiemą apšąla eglūnų viršūniniai ūgliai. Kartais kai kurie augalai nukenčia, jeigu lieka stovėti vazonuose. Esant galimybei, augalus su vazonais geriau įkasti į žemę arba užkloti eglių šakomis, pjuvenomis.

Dendrologas primena, kad žiemą ir ankstyvą pavasarį augalai gali ne tik nušalti, bet ir nudegti nuo saulės: „Atokaitoje kaitinant saulei, o žemei dar būnant įšalusiai, iš pietinės pusės paruduoja laja, kartais ir visas augalas. Taip dažniausiai atsitinka baltosios eglės ‘Conica’ ir į ją panašioms veislėms, koloninėms kadagių veislėms, Lausono puskiparisiams.“ Tokius augalus vasarį– kovą reikia aprišti audiniu, apsaugančiu nuo tiesioginių saulės spindulių: daržo plėvele, žaliu tinklu ir kitais specialiais aprišalais.

Atsparūs ne visi

Dekoratyvinių augalų kolekcininkas ir augintojas V. Karpavičius gruodį, pradėjus šalti dirvai, be rožių, pataria apdengti jautresnių veislių raganes, didžialapes hortenzijas. Mulčias ir priedangos apsaugos augalus, jeigu spustelės šalčiai be sniego, o vėliau nuo ryškios saulės.

Raganių, stambialapių hortenzijų, sumedėjusių bijūnų, budlėjų ir kitų jautrių šalčiui augalų stiebus reikėtų aprišti eglišakėmis, meldais arba prilenkti ir apdengti sausais lapais bei eglišakėmis arba iš medienos rėmų sukonstruoti karkasus ir uždengti specialia danga. Svarbu, kad iš apačios augalai vėdintųsi, nes dėl oro trūkumo gali pūti.

Po augalus dengiančia medžiaga pelės augalams padaro daug žalos, tad specialistas pataria naudoti užnuodytus jaukus. Kad jie nesušlaptų, dėkite į nupjautus drenažo vamzdelius arba plastikinius butelius, prieš tai nupjovę galus.

Pradėjus šalti, V. Karpavičius pataria pridengti eglišakėmis, sausomis šiaudų ir meldų pynėmis daugiametes gėles: knipofijas, eremūrus, visžales karpažoles, jukas, ypač raudonąsias. Tai darydami stebėkite, kad dangalas nesiliestų prie augalo. Pavyzdžiui, polietileno plėvelė netinka. Galite pasidaryti piramidės ar cilindro formos uždengimą iš rėmo ir neperšlampančio specialaus audinio. Tai ypač aktualu jukoms.

Daug gėlininkų šiemet vėlokai rudenį persodino ar sodino su akcijomis įsigytus bijūnus, raktažoles, šliaužiančiuosius flioksus ir kitas daugiametes gėles bei dekoratyvius žolynus. Todėl pradėjus šalti, augalų kolekcininkas pataria pirmamečius sodinukus apdengti eglišakėmis, kurios saugos nuo sode apsilankančių stirnų ar kiškių.

„Nepamirškite ir šalčiams jautresnių dekoratyvinių varpinių augalų: kortaderijų (Cortaderia selloana) ‘Pumila’ ir ‘Evita’, mažiau atsparių miskantų ir soruolių veislių, Muhlenbergia capillaries ir kitų, panašių sąlygų reikalaujančių žolynų. Juos geriausia uždengti nameliais su danga ar eglišakėmis. Tinka ir sausi lapai“, – priduria pašnekovas.

Jis primena, kad nuo žiemos šalčių reikia apsaugoti ir dvimečių gėlių pirmamečius sodinukus: našlaites, paprastąsias rusmenes, šiurpinius gvazdikus, darželinius katilėlius ir aukštąsias piliarožes, kurios žydės kitų metų pavasarį ir vasarą.

Ir visžaliams reikia kailinukų

Lietuviškos žiemos augalams grėsmingos ne tik šalčiais, bet ir drėgme, atlydžiais, tad specialistas primena ir apie jautresnius visžalius alpinariumo augalus: plokščiastiebę gyvatbarzdę ‘Nigrescens’, beručius, Alyssum wulfenianum, Nandina domestica, Edrianthus ir kt.

„Jiems geriausias sausas mulčiavimas: uždenkite eglišakėmis, dėžėmis ar daržo plėvele su oro tarpu. Iš apačios augalui būtina ventiliacija, jiems nepatinka, kai ant jų sninga ar lyja, – atkreipia dėmesį augintojas. – Tinka ir iš dalies sausas dengimas: sausi medžių lapai, per juos nubėga dalis drėgmės į šalis.“ Tačiau nepatartina naudoti durpių, nes jos sugeria drėgmę ir ne visiems augalams patinka. Svarbu kuo vėliau augalus dengti ir pavasarį kuo anksčiau nudengti.

Nuo per didelės drėgmės žiemą reikėtų saugoti levisijas, mudres, vyrskydes: apdenkite jas plastiko konteineriais ar konditerinėmis dėžutėmis. Neapsaugojus nuo drėgmės, augalus gali pažeisti šaknies kaklelio puvinys.

„Žiemą reguliariai apžiūrėkite alpinariumus, daugiamečius gėlynus, taip pat atramines sieneles, kad vėjas nenupūstų dengiamųjų medžiagų. Tai itin svarbu, kai žiema šalta, vėjuota, o sniego mažai. Šakas, kuriomis apdėjote atramines sieneles, dažnai nupučia vėjas. Jas pataisykite ir tvirčiau apspauskite, – pataria V. Karpavičius. – Alpinariumo augalai nepakantūs užmirkusiai dirvai, tad sodindami iš anksto pasirūpinkite ir geru drenažu. Tuomet ir žiema jiems nebus tokia pavojinga.“

Rūta ANTANAITIENĖ

Autorės nuotr.

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.