Saulės elektrinės gali tapti ir galvos skausmu

Vieniems reikia, kitiems – ne

Juozas L., nenorėjęs viešinti savo pavardės, „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kaip vos „nepasimovė“ ant vienos draudimo kompanijos agentės pasiūlymo kabliuko. „Saulės elektrinę ant savo gyvenamojo namo stogo įsirengiau dar pernai. Tačiau pernai, kai draudžiausi namą, ji įrengta nebuvo, todėl ir draudimo sutartyje nefigūravo. Šiemet, kai draudikė pasiūlė į draudimo sutartį įtraukti ir kiek daugiau nei 8 kW saulės elektrinę, iš pradžių sutikau. Bet paaiškėjus, kad dėl to draudimo sutartis pabrangsta daugiau kaip 100 Eur, pasirašyti sutartį atsisakiau“, – pasakojo vyras.

Anot jo, buvo girdėjęs, kad iki 10 kW galingumo saulės elektrinę kitos draudimo kompanijos draudžia be jokios papildomos įmokos už ją, tad ssusirado draudiką, kuris namą su saulės elektrine ant stogo apdraudė beveik už tiek pat, kiek draudimo kompanija, kurioje drausdavosi iki šiol, imdavo vien už namo draudimą.

Socialinių tinklų grupių paskyrose, kuriose apie savo rūpesčius diskutuoja saulės elektrinių savininkai, yra aprašytas ne vienas atvejis, kuomet kai kurie draudikai už tai, kad ant namo stogo yra sumontuota saulės elektrinė, net ir mažesnio galingumo nei 10 kW, paprašo papildomai primokėti. Kai kam netoli 200 Eur, kai kam – tik 50 Eur. Papildomai primokėti prašo ir tada, jei saulės elektrinė yra sumontuota ant ūkinio pastato stogo. Tačiau yra nemažai žmonių, teigiančių, kad už ant gyvenamojo namo stogo įrengtos saulės jėgainės draudimą primokėti nereikėjo nieko.

Ieškoti palankiausių sąlygų

Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos (ESGVA) prezidentas Vytautas Milėnas ŪP teigė, kad jam asmeniškai kol kas neteko susidurti su panašiais atvejais, kai dėl to, kad ant namo stogo yra sumontuota nedidelė saulės jėgainė, draudikai padidino draudimo įmoką. Tačiau neneigė, kad taip gali būti, nes yra įvairių aplinkybių ir įvairių atvejų. „Saulės elektrinių savininkams patarčiau labai atidžiai skaityti siūlomos sutarties sąlygas ir sutarčių nepasirašyti jų neišanalizavus. Be to, vertėtų prieš pasirašant sutartį su vienu draudiku, pasidomėti, ką siūlo kitas, palyginti siūlomas sąlygas, kainas ir tik viską įvertinus pasirašyti sutartį“, – aiškino V. Milėnas.

Pasak jo, nors jis pats saulės elektrinę ant namo stogo eksploatuoja jau ne vienus metus,  ją draudžia kartu su gyvenamuoju namu, tačiau nė vienais metais nebuvo prašoma už ją papildomai primokėti.

„Jau penkti metai veikia saulės elektrinė ir niekuomet papildomai mokėti nereikėjo. Žinoma, kai tik pasistačiau, buvo kalbų, esą, saulės elektrinių draudikai nedraudžia, nelaimės atveju ugniagesiai negesina, nors tereikia atjungti tik kirtiklį. Bet nieko panašaus nėra – prireikus ir gesina, ir draudžia“, – tvirtino ESGVA prezidentas.

Tiesa, anot ŪP pašnekovo, gali būti paprašyta papildomai primokėti tuo atveju, jei draudi elektrinę, bet nedraudi paties namo, jei saulės jėgainė įrengta ne tik ant gyvenamojo namo, bet ir ant ūkinio pastato ar pastatų stogų, bet šie pastatai draudžiami nėra, tik pati saulės elektrinė ant jų stogų.

Be draudimo – geriau nerizikuoti

V. Milėno pastebėjimu, įsirengusiems saulės elektrines ant stogų rizikuoti ir savo turto nedrausti yra labai rizikinga. „Mano sesuo turi sodybą Ukmergės r. Prasiautus krušai, kai iš dangaus krito vos ne vištos kiaušinio dydžio ledėkai, namo stogas buvo kiaurai suvarpytas. Nuostolis buvo didžiulis. Tačiau ji buvo apsidraudusi atstatomąja verte, tai iš draudimo kompanijos sulaukė pakankamos pagalbos ir galėjo stogą atstatyti. Jei tokia kruša būtų pataikiusi į saulės modulius, neabejotinai šie būtų buvę sudaužyti. Todėl jau geriau nerizikuoti – nesidrausti, manau, nėra išeitis“, – kalbėjo ESGVA prezidentas V. Milėnas.

Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis ŪP aiškino, kad saulės elektrinių draudimas yra tiek dalis turto draudimo, tiek ir specializuota draudimo paslauga, skirta apsaugoti saulės energijos gamybos sistemas nuo įvairių rizikų. Tai gali apimti draudimą nuo įrangos gedimų, tokių kaip saulės kolektorių ar inverterių gedimai, draudimą nuo aplinkos nelaimingų atsitikimų, pvz., audrų, gaisrų ar vandalizmo, taip pat draudimą nuo ekonominių nuostolių dėl gamybos sutrikimų. Be to, draudimo kainos ir apsauga gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant saulės elektrinės dydį, vietą, naudojamą įrangą ir kitus veiksnius.

„Iki neseno meto saulės elektrinių ant pastatų stogų nebuvo. Jos atsirado palyginti neseniai. Tai naujas elementas turto draudime. Kartu su juo atsiranda ir naujo tipo galima žala, ir naujos rizikos. Kiekvienas draudikas turi tai įvertinti ir, siūlydamas sutartį konkrečiam draudėjui, privalo į tai atsižvelgti“, – aiškino A. Romanovskis.

Pasak jo, kiek dėl šių aplinkybių gali didėti konkrečių draudimo sutarčių kainos, jis net spėlioti negalįs, nes tai lemia itin daug kitų sąlygų. Todėl LDA direktorius tik pakartojo ESGVA prezidento V. Milėno išsakytą mintį, kad kiekvienas besidraudžiantis turi gerai susipažinti su draudikų siūlomomis sąlygomis ir išsirinkti tą draudimo bendrovę, kurios siūlomos sąlygos jį labiausiai tenkina. Juolab kad tarp draudikų Lietuvoje vyksta gana nuožmi kova – užsiimančių turto draudimu yra ne viena ir ne dvi ar penkios bendrovės.

Rizikos daug

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.