Sausra nesitraukia, ūkininkams – skausmingas nerimas

Kas pasėjo, kas dar sės

Žiemkenčių sėja jau turėtų būti užbaigta. Taip kalba daugelis ūkininkų. Bet yra ir vėluojančių ir tie vėluojantys gali išlošti, nes galbūt sulauks lietaus, kol dirvas bent kiek suvilgys drėgmė ir iškels želmenis.

„Dabar juntamas didžiulis drėgmės stygius. Praėjusį šeštadienį palijo, bet mums menkai tekliuvo, tik 5 mm, „katino ašaros“ po tokių sausrų“, – nerimastingai apie žiemkenčių būklę „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo ūkininkas Dalius Jankauskas iš Alizavos seniūnijos (Kupiškio r.).

Žieminių rapsų laukai žaliuoja, atrodo neblogai. Jie pasėti netrukus po Žolinės, kai gana stipriai palijo. O vėlesnės sėjos kviečiai skursta, kai kur laukuose matyti tušti plotai, visai nesudygę. Ir nenuostabu, nes po rugpjūčio audros apylinkėse teiškrito kelios dulksnos. Anot ūkininko, guodžia tai, kad dienos dabar trumpesnės, po atvėsusių naktų susiformuoja rūkai, pristabdo drėgmės garavimą. Gal sausai dirvoje gulintis grūdas sulauks lietaus ir sudygs, nors ir pavėlavęs.

Apylinkių ūkininkai, pasak D. Jankausko, neretai pasvarsto, kad svarios įtakos lietaus debesims turi netoliese esančios Kupiškio marios, galbūt ir Šepetos durpynas, nes yra buvę apmaudžių situacijų, kai apniukusiame lietų žadančiame danguje tiesiog iš niekur atsiranda giedra, debesys drėgmę nuneša į tolimesnius pakraščius ir ten išlyja.

Aukštupėnų kaime ūkininkaujanti pieno ūkio savininkė Danutė Adamonienė ŪP patikino, kad ir gyvulininkams ne pyragai. Ganykloms lietaus trūko visą vasarą, teko jas papildomai tręšti, tad ir didesnės sąnaudos. Žiemkenčiai ūkyje jau pasėti, kviečių – 150 ha, rapsų – 95 ha, miežių – per 100 ha. Gerai, kad po to palijo, taigi pasėliai gražiai sudygo. Bet argi to gana?

„Tuoj valdžia kokį absurdo teatrą sukurs, naujų direktyvų prigalvos. Joks darbas žemės ūkyje neapsimoka, išskyrus nendrinukių veisimą. Gamta dabar neduoda lietaus, bet gal vėliau palis, o dėl politikų nuovokos tokių lūkesčių nebėra, suvargs laukai be gyvulių, be mėšlo, be žmogaus rankų“, – su ironiška pastaba užbaigė mintį ūkininkė.

Kiti Aukštaitijos regiono ūkininkai nelinkę nei guostis, nei džiaugtis šio darbų sezono eiga ir rezultatais.

Pasvalietė ūkininkė, Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkė Lina Židonienė pastebėjo, kad labai skirtingos šio sezono patirtys ir darbymečio rezultatai. Kas suspėjo pagauti lietaus tuoj po sėjos, tų gražesni žiemkenčių laukai, bet pasėliai netolygūs. Dėl drėgmės stokos prastesni kukurūzai, nesusiformavo burbuolės. Žiemkenčių sėją daugeliui sutrikdė posėlių terminai, nes vieniems 6, kitiems net 8 savaites išlaukti reikėjo, o po sėjos jau beveik visur trūko drėgmės. Bėda, kai reikia taikytis ir prie gamtos, ir prie valdžios nustatytos tvarkos.

Palei Latviją – kitaip

Patyręs agronomas, sėklininkystės ūkio šeimininkas Kęstutis Armonas, ūkininkaujantis Širvėnos seniūnijoje (Biržų r.), žiemkenčių sėjas jau užbaigęs, dabar darbuojasi sandėliuose.

„Praėjusį savaitgalį gavome lietaus, iškrito 10–15 mm. Manau, pakanka drėgmės ir gilesniuose dirvos sluoksniuose. Pasėti ir gerai sudygo kvietrugiai, kviečiai, rapsai net per daug auga. Viskas – gana neblogai“, – pasakojo redakcijos pašnekovas.

Daug lemia, pasak ūkininko, žemės dirbimas, sėjos ypatumai. Armonų ūkyje taikoma neariamoji technologija, stengiamasi mažiau judinti žemę, po pupų ar žirnių sėjama tiesiai į ražienas, po rapsų laukai keliskart pervažiuojami su skutikliais giliau išpurenant dirvą. Toks būdas nenuvylė ūkininko, tinka ir durpingiems laukų plotams, ir lengvam priemoliui. Iš 300 ha dirbamų plotų apie du trečdaliai tenka žiemkenčiams, jų derlius šiemet buvo gana geras. „Tik jau su pupomis nepasisekė, kaip ir daugeliui šiemet su vasarojumi, nesiekė nė 2 tonų iš ha“, – neslėpė pašnekovas. Visa kita – gerai.

„Pernai buvo blogiau. Šiemet į rugpjūčio pabaigą gerai gavome lietaus, prieš sėją bene 120 mm iškrito, nuo Latvijos mums atnešė“, – netikėtas buvo toks ūkininkės Sonatos Vasiliauskienės iš Satkūnų seniūnijos (Joniškio r.) pastebėjimas.

Pasak pašnekovės, visas palatvys yra unikali vieta: visi Lietuvoje skęsta, o čia giedra, kai kitiems sausra, čia lyja lietus. Kelių šeimų ūkiuose dirbama per 600 ha žemės. Viskas, atrodytų, gali tekėti normalia vaga. Grūdas auga, derlius neblogas, kartais geras, žemės derlingos, bet pelningumas nuolat krenta. Nes auga visos sąnaudos, daugelis iš jų dėl žalinimo, o derliaus supirkimo kainos per pastaruosius dvejus metus sumažėjo perpus.

Ūkyje jau 12 metų stengiamasi laikytis neariamosios žemdirbystės, dešimtmetį žemė dirbama tik minimaliai, sekliai, taip tausojamas dirvožemis, naudojama daug biologinių produktų, taigi ūkininkaujama pažangiai, moderniai, bet ūkininkės balse negirdėti optimizmo.

„Liūdnos mintys‚ nes niekas nežino, kaip bus su tuo žemės ūkiu pas mus, Europoje, kokia ateitis, ar ūkininkas įstengs panešti visą reikalavimų, direktyvų naštą? Aišku tik viena, kad žemės ūkyje mėgėjai nepageidaujami, reikės profesionalų, o ką jie galės ir mokės daryti, irgi tik spėlionės“, – svarstė ūkininkė S. Vasiliauskienė.

Buvo geras startas

Butrimonių seniūnijoje (Alytaus r.) ūkininkaujantis Vytautas Valaitis pastebėjo, kad pietų Lietuvos ūkininkai, tikėtina, yra sausros rekordininkai, čia nelyja nuo rugpjūčio pradžios, jau beveik du mėnesius. Praėjusį šeštadienį truputį kliuvo, iškrito 6 mm.

„Pas mus sausai sausa, – patikino ŪP pašnekovas. – Sužaliavo tik tie pasėliai, kurie pasėti ankstėliau, o kur vėlyvesnė sėja – jokio ženklo, nesudygo. Bet daug ir stipraus lietaus buvo pavasarį, starto pozicijos dirvoms buvo neblogos, išliko šiek tiek daugiau drėgmės gilesniame sluoksnyje.“

V. Valaičio augalininkystės ūkyje dirbama apie 500 ha, tikėtina, su ilgalaike sausra dorotis padeda neariamasis žemės dirbimo ir radikalus sėjos būdas.

„Radikalus sprendimas – tiesioginė sėja. Jau 4 metus taip darome. Mūsų kraštuose esu bene vienintelis toks, kiti nesiima tokios rizikos, nes yra įvairių niuansų. Vanduo yra gyvybė. Kai trūksta drėgmės, jokios technologijos neišgelbės“, – atvirai dėstė ūkininkas.

Jo teigimu, labai stinga žinių apie neariamąsias tausojančias technologijas, jų taikymą, galimas problemas. Tarkim, nedirbama, nejudinama žemė, bet neaišku, kaip susitvarkyti su piktžolėmis. Kai neariama, mažiau reikia chemijos, insekticidų, fungicidų, sutaupoma išlaidų, švaresnė gamta. Bet jeigu bus uždraustas glifosatas, saugotinoje gamtoje laisvė atiteks piktžolėms, bet ne pasėliams, taigi teks grįžti prie arimo. Tai kas pasiekiama per žemės ūkio žalinimą? Apie tai galima kalbėti be galo, ginčytis, o tikrumo nėra, anot ūkininko.

Svarbu pažinti lauką

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 109, 2023 m. rugsėjo 28 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Vytauto LIAKO nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.