Savaitgalį Vilniuje – augalinio maisto renginys „Vegfest LT“ vasaros festivalis

„Tai – renginys, skirtas supažindinti žmones su veganizmo idėjomis, augalinio maisto nauda, įkvėpti gyventi sveikiau ir tvariau“, – teigė jo organizatorė, renginių agentūros „Gera gyventi“ įkūrėja ir vadovė Ventė Viteikaitė.

Atėjusieji į festivalį galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusgaminių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, ekologiškos produkcijos, receptų knygų, taip pat – natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, etiškai pagamintų papuošalų, aksesuarų, namų dekoro elementų, prekių vaikams. „Nors esame labiausiai susitelkę į maistą, bus ir kitų prekių, susijusių su veganizmu, taip turėsime nemažai „Zero Waste“ – gyvenimui be atliekų skirtų reikmenų“, – teigė iniciatorė.

Idėja organizuoti „Vegfest LT“ Ventei kilo apsilankius Jungtinėje Karalystėje, Londone rengiamame „Vegfest UK“ festivalyje. Tai veganams ir jiems prijaučiantiems skirtas renginys, kuriame kasmet dalyvauja daugiau nei pusė tūkstančio verslų, vyksta susitikimai su garsiausiais pasaulio veganais, maisto gaminimo pamokos, filmų peržiūros, renginyje per savaitgalį apsilanko kelios dešimtys tūkstančių žmonių.

Pirmasis „Vegfest LT“ buvo surengtas Vilniuje 2016 m. Vėliau įvairiais metais vyko ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Šiauliuose. Šiemet vėl vyks tik Vilniuje, tačiau du kartus – be vasaros festivalio vėlyvą rudenį „Akropolyje“ taip pat bus surengta „Vegfest LT“ kalėdinė mugė.

Pasak V. Viteikaitės, veganizmą žmonės dažniausiai renkasi dėl etinių priežasčių – veganai įsitikinę, kad nedera išnaudoti kitų gyvų būtybių savo reikmėms. Kitiems svarbus sveikatos aspektas – augalinė mityba yra žymiai sveikesnė už mėsišką, tai pripažįsta netgi Pasaulio sveikatos organizacija. Dar kiti akcentuoja norą nekenkti gamtai – paskaičiuota, kad intensyvi gyvulininkystė yra vienas didžiausių taršos šaltinių.

„Vis dažniau pasigirsta raginimų atsisakyti ar bent mažinti suvartojamos mėsos kiekį, akcentuojamos gamtosaugos problemos, klimato kaita. Kaip alternatyva siūlomi ir įvairūs vabzdžiai. Tačiau tai visiškai nebūtina – yra žmogui žymiai natūralesnių, priimtinesnių alternatyvų. Iš augalų galima gauti visas organizmui reikalingas medžiagas. Jei kalbėti apie baltymus, didelius jų kiekius turi riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, Lietuvoje turime du nuostabius baltymų šaltinius – grikius ir kanapių sėklas“, – vardino veganė.

Pasaulyje nuo seno buvo genčių, tautų ir ištisų regionų, kuriuose žmonės maitinosi vegetariškai ar vegeniškai. Vegetarizmą ir veganizmą pagrindžiančios filosofijos ištakos siekia Antiką. Pavyzdžiui, mėsos nevalgė garsus graikų filosofas Pitagoras ir jo mokiniai.

Moderniojo vegetarizmo pradžia laikomi 1847-ieji, kuomet Anglijoje buvo įkurta Vegetarų bendrija, o veganizmo – 1944-ieji, kai nuo jos atskilo ir atskirą organizaciją – Veganų bendriją įkūrė griežtesnių taisyklių besilaikę veganai.

Vegetarai nevalgo mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, o veganai atsisako ne tik jų, bet ir pieno produktų, kiaušinių, netgi medaus, taip pat vengia su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių turinčios kosmetikos, kailio, odos, vilnos, šilko gaminių, pramogų su gyvūnais, tokių kaip jodinėjimas, cirko ar delfinariumų laikymas.

Pastaruoju metu veganų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. Įdomu, kad populiariausias šis judėjimas ne savo tėvynėje Anglijoje, o Izraelyje – čia veganais save laiko maždaug dešimtadalis visuomenės. Taip pat judėjimas yra populiarus JAV, Kanadoje, Australijoje, Tailande, iš Europos šalių – Ispanijoje ir Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau juos vienijanti feisbuko grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia arti 40 tūkst. narių.

Ventė džiaugėsi, kad tiek parduotuvėse, tiek viešojo maitinimo įstaigose veganiškų pasirinkimų – vis daugiau. „Didesnėse parduotuvėse netgi yra atskiri skyreliai veganams, kavinės, restoranai į meniu įtraukia augalinių patiekalų – laikai, kai tekdavo pasitenkinti keptomis bulvytėmis ir salotomis, baigėsi, be to atsidarė ir keletas visiškai veganiškų kavinių“, – sakė pašnekovė. Įdomu, kad ir gamintojai ėmė reaguoti į besikeičiančius vartotojų poreikius, pavyzdžiui, netoli Vilniaus neseniai ėmė veikti veganišką dešrą ir kepsnelius gaminantis cechas, netrukus prekyboje turėtų pasirodyti lietuviškas augalinis pienas.

Dalį šių verslų bus galima pamatyti ir artėjančiame renginyje. „Turėsime ir ištikimiausių „vegfesto“ senbuvių, kurie dar nėra praleidę nei vieno mūsų renginio, ir naujokų, norinčių pristatyti savo gaminius veganų bendruomenei", – sakė V. Viteikaitė, užtikrinusi, kad prekių pasirinkimas renginyje bus tikrai didelis – festivalyje stendus turės daugiau nei pusšimtis dalyvių, atvykstančių iš visos Lietuvos, o dalis – ir iš užsienio.

Į „Vegfest LT“ vasaros festivalį ji kviečia atvykti ne tik veganus bei jiems prijaučiančius, bet ir visus mėgstančius išbandyti naujoves. „Bus daug ką galima paragauti, pakalbinti prekybininkus, sužinoti naujų dalykų, be to, kadangi prekiaus patys gamintojai, ar jų tiesiogiai atstovai, daug ką bus galima įsigyti pigiau, nei parduotuvėse“, – žadėjo rengėja.

Renginys abi dienas vyks nuo 10 iki 18 val. Įėjimas nemokamas.

Daugiau informacijos: Vegfest LT vasaros festivalis 2023 | Facebook

Partnerio turinys

Organizatorių archyvo nuotraukos