Savaitgalio spalvos dingo po vilkų apsilankymo...

Vilniaus r. Dūkštų sen. Geisiškės k. gyvenantis J. Vežbickis „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad keturios avys buvo vilkų papjautos, jų liekanos rastos pievoje 500–800 m spinduliu, o dvi avys nutemptos kažkur toliau – jų nebėra. „Tos papjautosios irgi gerokai „pakramtytos“, turbūt nemaža vilkų gauja su savo jaunikliais pasidarbavo. Šį kartą atsitiko ne taip, kad papjauna vilkai avis ir palieka, o čia jos buvo tiesiog suėstos. Kitų avių nesužeidė, jos buvo ne vienoje vietoje, kaip įprasta, o išsiblaškiusios, išsilaksčiusios po pievą. Vienai aviai nuplėštas auskaras, jis rastas ties ta vieta, kur vilkai išlaužė elektrinį piemenį“, – pasakojo ŪP pašnekovas. Jis patikslino, kad neteko Lietuvos juodgalvių veislės dviejų šiųmečių avinų, dviejų šiųmečių avyčių ir dviejų ėriavedžių.

Ganykla – už 3 km nuo J. Vežbickio namų, Airėnų k., prie Ąžuolyno miško. Šalia pievos, kur ganėsi avys, yra sodybų, jų šeimininkai tą naktį girdėjo, kaip blaškėsi avys, bet šiaip buvo tylu, ramu, net jų šunys nelojo. Vilkai ūkininko avis užpuolė pirmą kartą, anksčiau nieko panašaus nėra buvę.

J. Vežbickis yra lietuvių skalikų „Verbų“ veislyno savininkas. Šunų pievoje nebuvo, jie avių nesaugo, tik dalyvauja medžioklėse. Ūkininkas lietuvių skalikus veisia jau šeštus metus, yra Lietuvos kinologų draugijos narys ir Lietuvių skalikų augintojų sąjungos narys. Dalyvauja įvairiuose šalies ir tarptautiniuose renginiuose – šunų parodose ir pan. Redakcijos pašnekovas yra ir medžiotojas, nepriklausantis jokiam medžioklės klubui ar būreliui. Į medžiokles jis vyksta kaip svečias, kviečiamas su savo skalikais į kraujo pėdsakų paieškas ir į varymus.

Vežbickių šeima pagal projektą gamina ir reprezentacinį muilą, ant kurio iškilę žodžiai „Lietuvių skalikai“. Po tokio muilo gabalėlį dovanojama šuniukų pirkėjams. Šunų veisėjas juokavo, kad tas muilas skirtas žmonėms, bet turbūt nieko blogo neatsitiktų, jeigu juo kas nors išpraustų ir lietuvių skaliką ar kitokios veislės šunį. Pasak J. Vežbickio, šiuo metu paskiepyto, sučipuoto ir turinčio visus kilmės dokumentus lietuvių skalikų šuniuko rinkos kaina yra 1 000–1 400 Eur.

Šeimos ūkis nedidelis – prie namų turi keliasdešimt arų žemės, o 10 ha pievą nuomoja iš kito asmens. Be avių, dar laiko keturias melžiamas ožkas, o iš viso su „jaunimu“ – dvylika. Avių pieną sunaudoja savo reikmėms – gamina varškę, kurią mėgsta lietuvių skalikų šuniukai. Ūkininkauti padeda žmona Natalija, paauglė dukra Sofija (šis vardas neseniai išrinktas gražiausiu moterišku vardu Europoje) ir penkerių sūnus Vlasas (registruojant šį vardą, paaiškėjo, kad toks yra pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje). Sofija jau kartu su tėvais važiuoja ir į varymus, ir į šunų parodas, bandymus.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.