Savanorystės apimtys organizacijose didėja

„Įvairios organizacijos, teikdamos Registrų centrui savo veiklos ataskaitas, jose nurodo ir tai, koks skaičius savanorių prisidėjo prie jų veiklos, taip pat koks buvo bendras jų savanoriškos veiklos valandų kiekis. Šie duomenys leidžia pamatyti labiausiai savanorišką veiklą puoselėjančias organizacijas ir tuo pačiu padeda stiprinti savanoryste grįstos pilietinės visuomenės pagrindą“, – sako Registrų centro Asmenų registravimo centro vadovė Jolanta Kazlauskienė.

Analizuojant asociacijų, labdaros ir paramos fondų bei viešųjų įstaigų pateiktas finansines ataskaitas už 2025 metus galima matyti, kad tam tikrą savanorių skaičių ir savanoriškos veiklos valandų kiekį deklaravo beveik 6,1 tūkst. organizacijų. Praėjusiais metais analogišku laikotarpiu tokių organizacijų buvo apie 5,4 tūkst., tačiau dalis organizacijų savo ataskaitas pateikė vėliau, tad galutinis skaičius buvo didesnis.

Bendras deklaruotas šiose organizacijose dirbusių savanorių skaičius 2025 metais siekė beveik 144  tūkst. ir buvo dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o bendras savanoriškos veiklos valandų skaičius siekė 5,6 mln. valandų (2024 metais – taip pat 5,6 mln.).

J. Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad savo veiklos ataskaitų už 2025 metus Registrų centrui dar nėra pateikę apie 3,8 tūkst. asociacijų, labdaros ir parmos fondų bei viešųjų įstaigų, tad savanorystės statistika dar gali šiek tiek pasikeisti.

Savanorystės lyderiai

Jau ketvirtus metus organizacijų teikiami savanorystės duomenys atskleidžia šios srities lyderius šalyje. Remiantis Registrų centro atvertais duomenimis, pagal ataskaitose nurodytą savanorių skaičių 2025 metais lyderio pozicijas susigrąžino „Maisto bankas“ (17,8 tūkst.).

Antroje vietoje šįkart liko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (4,8 tūkst. savanorių), trečioje – praėjusių metų lyderė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (2,6 tūkst.). Po jų sekė Maltos ordino pagalbos tarnyba (2,3 tūkst.), Nacionalinė Bočių bendrijų asociacija (1,9 tūkst.).  Į lyderių dešimtuką taip pat pateko Jaunųjų gydytojų asociacija (1,1 tūkst.), Gelgaudiškio bendruomenės centras „Atgaiva“ (1,1 tūkst.), Lietuvos moksleivių sąjunga (1,1 tūkst.), Vilniaus Bočių bendrija (1 tūkst.) ir Lietuvos skautija (0,9 tūkst.).

„Maisto bankas“ po metų pertraukos į lyderio pozicijas sugrįžo ir pagal deklaruotą savanoriškos veiklos valandų skaičių, iš viso nurodydamas beveik 362 tūkst. savanoriškos veiklos valandų, tokiu būdu į antrąją vietą nustumta pernai pirmavusi Lietuvos skautija (337 tūkst. val.).

Trečioje vietoje buvo Lietuvos regbio federacija (203,5 tūkst. val.), ketvirta – Maltos ordino pagalbos tarnyba (188,5 tūkst. val.), penktoje – Lietuvos moksleivių sąjunga (155 tūkst. val.).

Į lyderių dešimtuką pagal savanoriškos veiklos valandas taip pat pateko Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų Vilniaus draugija (139 tūkst. val.), asociacija „Žaibo būrys“ (80,5 tūkst. val.), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (80 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Ne imti, bet duoti“ (55 tūkst. val.) ir Vilniaus universiteto studentų atstovybė (51 tūkst. val.).

Registrų centro informacija