Ashburn -8,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 4 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -8,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 4 Vas 2023

Savidraudos fondas – veiksmingas skydas nuo gamtos stichijų

2022/10/27


Dėl klimato kaitos poveikio žemdirbiai vis dažniau susiduria su pražūtingomis gamtos stichijomis, įdėtą triūsą ir lėšas paverčiančiomis nuostoliais ir neviltimi. Ir nors nuo tokių rizikų visiškai apsisaugoti neįmanoma, veiksminga pagalba žemdirbiams yra tarptautinis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“, vienijantis daugiau kaip 100 tūkst. žemdirbių visoje Europoje.

Vereinigte Hagel, gamtos stichijos, klimato kaita, Martynas Rusteika Prasiautus vėjui ir lietui, javai buvo priploti prie žemės.

Nuostolių ir besidraudžiančiųjų daugėja

Dažniausiai rezultatai vertinami skaičiais, tačiau svarbiausias tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ veiklos rodiklis Lietuvoje – žemdirbių pasitikėjimas pasėlių draudimo apsauga. Tai akivaizdus tarptautinio bendradarbiavimo, perimant pažangiausią žemės ūkio rizikų valdymo patirtį, pavyzdys. Žalų reguliavimas, darbuotojų kompetencija ir ilgametė patirtis Europoje – trys svarbiausios sudėtinės dalys, kurias įvardija skirtingų šalių žemdirbiai bei kurių pagrindu kuriama tarpusavio partnerystė savidraudos fonde. Prieš 15 metų mūsų šalyje įsteigtas pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialas „VH Lietuva“ užima daugiau kaip 96 proc. Lietuvos pasėlių draudimo rinkos ir saugo beveik pusę milijono hektarų (480 tūkst. ha), tai sudaro 30 proc. viso draustino pasėlių ploto Lietuvoje.

Per 2022 metus savidraudos fondas dėl Lietuvoje patirtų nuostolių iš žemdirbių sulaukė daugiau nei 3 400 pranešimų, gamtos stichijos visuose Lietuvos rajonuose pažeidė daugiau nei 18 tūkst. žemės sklypų, užimančių per 180 tūkst. ha. Bendra draudimo išmokų suma žemdirbiams siekia daugiau nei 15 mln. Eur. „98 proc. draudimo išmokų jau pasiekė žemdirbius“, – pabrėžė tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Anot jo, permainingų orų pasekmes žemės ūkiui vis stipriau jaučia ir žemdirbiai, ir draudikai. Kreipimųsi dėl žalos atlyginimo tendencija yra kasmet auganti, nes žemdirbiai susiduria su vis įvairesnėmis rizikomis, kurių anksčiau nebuvo ar pasitaikydavo itin retai. Todėl pagrindinis tarptautinio savidraudos fondo tikslas Lietuvoje – užtikrinti žemdirbystės rizikos valdymo instrumentus ir jų plėtrą, kad žemdirbiai nepatirtų finansinių nuostolių dėl gamtos kataklizmų, o vartotojai gautų tinkamus ir reikalingus maisto produktus.

„Pastaruoju metu sunku apsispręsti, nuo kokios konkrečios rizikos reikia saugoti savo pasėlius, todėl žemdirbiai juos maksimaliai saugo nuo visų įmanomų rizikų. Visos žemdirbių organizacijos sutinka, kad pasėlių draudimas yra išgyvenimo projektas, nes šis sektorius susiduria su milžiniškomis problemomis, kurių pats įveikti negali. Kartais kataklizmai gali parklupdyti žemdirbį per vienerius metus. Todėl pasėlių draudimas yra vienas iš valdymo instrumentų, padedančių apsaugoti žemės ūkio verslą“, – pabrėžė M. Rusteika.

Optimistinės prognozės subliūško

Žemės ūkis – tai sritis, kur prognozės labai greitai keičiasi ir džiūgavimai virsta nuostoliais. „Buvo daug rašyta, kad šiųmetis derlius bus rekordinis, žemdirbiai tikėjosi gerų pajamų, bet viskas labai greitai pasikeitė. Nepagrįstos optimistinės nuotaikos suformuoja iškreiptus vertinimus bei lūkesčius ir yra viena priežasčių, priešinančių kaimą su miestu, kai imama tvirtinti, kad žemdirbiams niekada nebūna gerai, kad reikia pagalbos, net nebandant suprasti situacijos“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė M. Rusteika.

Savidraudos fondo duomenimis, apibendrinant 2022 derliaus metus, žemdirbių nuostolių fiksavimas prasidėjo dar 2021 m. rudenį, kai liūtys užplakė žieminių rapsų ir javų pasėlius. Dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi daugiau kaip 170 žemdirbių, kurie turėjo iš naujo atsėti šiuos laukus. Neblogai peržiemoję pasėliai stipriai nukentėjo nuo permainingų pavasario orų. Kovo mėnesį buvo tokių parų, kad dieną termometras rodė 18 laipsnių šilumos, o naktį – 10 laipsnių šalčio. Besikaitaliojančios temperatūros pasekmės – nutrauktos augalų šaknys arba pačių augalų iškėlimas ant dirvos paviršiaus. Į savidraudos fondą besikreipusiems žemdirbiams buvo padaryta daugiau nei 2 mln. Eur nuostolių. Gegužės mėnesį smogė pavasarinės šalnos. Kai kuriose vietovėse augalai visiškai nušalo, kai kuriose – nuo šalčio suplyšo. Ypač nukentėjo rapsų pasėliai, šaltis nušaldė neišsiskleidusius žiedus. Draudimo išmokos dėl patirtų nuostolių siekė daugiau nei 3 mln. Eur. Birželio mėnesį žalos padarė kruša, itin nukentėjo Radviliškio rajono žemdirbiai: stipriai pažeisti javai, pupos, jų pasėliai atrodė tarsi nupjauti trimeriu.

„Galiausiai atėjo liepos 12-oji, kai per vieną parą iškritusi dviejų mėnesių kritulių norma sužlugdė visas prognozes apie derliaus rekordus. Žemdirbiai pranešė apie milžiniškus išgulusių pasėlių plotus, daugiau nei 1 500 žemdirbių pranešė apie per 150 tūkst. ha pasėlių ploto nuniokojimą. Buvo išguldyti ne tik javai, nukentėjo ir žieminių rapsų, pupų pasėliai. Išmokos už padarytą žalą perkopė 10 mln. Eur sumą, buvo pažeista 10 tūkst. laukų. Kai atrodė, kad viskas jau nurimo, rugpjūčio pabaigoje praūžusi kruša su lietumi pridarė žalos pupų pasėliams, atskiruose laukuose buvo fiksuojami 70 proc. derliaus praradimai“, – pasakojo M. Rusteika.

Savidraudos fondas – žemdirbių kooperatyvas

Regioniniai skirtumai Europos Sąjungoje itin akivaizdūs žemės ūkyje. Klimatas, žemės ūkio struktūra, auginamų augalų rūšys ir draudimo tradicijos labai skiriasi. Tačiau savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ vienija daugiau kaip 100 tūkst. narių visoje Europoje ir kiekvienai valstybei sukuria jos poreikius ir reikalavimus atitinkantį draudimo produktą. Fondo sėkmė, kad žemdirbiai yra specializuotų draudimo paslaugų gavėjai ir įmonės savininkai.

Specializuotas savidraudos fondas jungia 10 Europos valstybių: Vokietiją, Italiją, Lenkiją, Nyderlandus, Daniją, Belgiją, Liuksemburgą, Lietuvą, Latviją ir Kroatiją. „Savidraudos fondas turi sukurtas žalos apskaičiavimo metodikas, kuriomis naudojasi patys žemdirbiai. Jie įneša pinigus ir stebi situaciją, kuriai valstybei narei tuo metu labiausiai reikia pagalbos“, – aiškino M. Rusteika.

Savidraudos fondas turi daugiau nei 1 300 žalų ekspertų, vertinimo komisijas sudaro ne tik žemdirbiams, bet ir mokslininkai bei žemės ūkio specialistai. Komisijos nariai gali vykti į bet kurią fondui priklausančią šalį ir objektyviai nustatyti žemdirbių patirtus nuostolius. Šiemet lietuviai vyko į Latviją, o latviai ir vokiečiai – į Lietuvą. „Labai svarbu, kad žalos būtų tinkamai įvertintos ir tokias pačias paslaugas gautų visos savidraudos fondui priklausančios valstybės. Džiaugiamės, kad Lietuvos žemdirbiai aktyviai išreiškia savo lūkesčius ir poreikius, aktualias problemas ir fondo valdyba į jas aktyviai reaguoja. Tai leido sukurti naujus draudimo pasiūlymus sodininkams, uogininkams ir padėti šių sektorių atstovams“, – sakė filialo „VH Lietuva“ vadovas M. Rusteika.

Vereinigte Hagel, gamtos stichijos, klimato kaita, Martynas Rusteika Taip atrodė pupų laukas praūžus gamtos stichijai.

Žemdirbiai šiame fonde gali apdrausti intensyvius ir ekologinius ūkius, sodus, uogynus bei daržoves. „Turime tokių pačių draudimo pasiūlymų kaip Nyderlandų, Vokietijos ar Belgijos žemdirbiai ir specifinių, reikalingų tik Lietuvai“, – patikino M. Rusteika. Prieš porą metų buvo įvesta rizika dėl pavasarinių šalnų, kiek anksčiau – dėl sniego spaudimo žalos. Nors savidraudos fondas sniego spaudimo rizikos draudimo produkto nebuvo pristatęs ir rizikos nedraudė, tačiau 2021 m. įvykus nuostoliams rapsų ir javų pasėliuose, buvo atsižvelgta į Lietuvos apsidraudusių susivienijimo narių prašymą ir nukentėjusiems žemdirbiams buvo išmokėtos draudimo išmokos už patirtus nuostolius. „Tokie atvejai parodo, kokia svarbi tarptautinė pagalba, suteikianti labai stiprią pagalvę žalą patyrusiems žemdirbiams. Stiprūs partneriai gali ne tik kompetentingai įvertinti padarytus nuostolius, bet ir juos kompensuoti“, – akcentavo M. Rusteika.

Nuostolius savidraudos fondas padengia pagal konkrečiai augalų rūšiai ir patirtų rizikų nustatytas ir moksliniais tyrimais paremtas metodikas, nes yra skirtingos rizikos ir skirtingi išmokėjimai, žemdirbys pats renkasi, kokią išmoką norėtų gauti atsitikus draudžiamajam įvykiui.

M. Rusteikos nuomone, norint žemės ūkyje pasiekti aplinkosauginius tikslus, pirmiausia reikia, kad žemdirbiai turėtų stiprų finansinį pagrindą. Kai jie bus finansiškai tvirti ir stabilūs, tikėtina, bus pasiekti maksimalūs aplinkosauginiai tikslai. Ties bankroto riba balansuojantis žemdirbys vargu ar teiks tam svarbiausią prioritetą. „Pasėlių draudimas – puiki žaliojo kurso įgyvendinimo priemonė ir veiksminga pagalba tvariam valstybės finansų valdymui bei žemės ūkio verslo vystymui, jis generuoja dideles pajamas Lietuvos ekonomikai. Kai atsiranda tarptautinių turbulencijų, žemės ūkis tampa garvežiu, kuris ištempia iš sunkios situacijos. Žemės ūkis ir gėlas vanduo – du pagrindiniai ištekliai, be kurių žmogus negali gyventi. Visa tai turime Lietuvoje, tad saugokime ir puoselėkime“, – tvirtino M. Rusteika.

 

Partnerio turinys

2022.10.27

Susijusios temos - skaitykite: Vereinigte Hagel, draudimas, gamtos stichijos, klimato kaita, Martynas Rusteika

280/7

Dalintis

2023/02/03

Pienininkai kyla į kovą dėl supirkimo kainų

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų,  Lietuvos pieno gamintojai nuo kalbų pereina prie protestų. Vasario 6-ąją visoje šalyje  organizuojama akcija „Kas didesnis Skrudžas: p...
2023/02/03

Mokslininkas R. Šadzevičius: „Dalį tiltų pigiau griauti ir statyti naujus, nei remontuoti“

Praėjusiame amžiuje statyti tiltai jau įpusėjo savo amžių ir, nesulaukdami tinkamos priežiūros, pradeda kelti pavojų. Kėdainių tiltas per Nevėžį – tik vienas iš blogos būklės tiltų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akade...
2023/02/03

Pirmosios naujojo modelio uniformos jau pasiekė muitinės pareigūnus

Šiais metais Lietuvos muitinės pareigūnai bus aprūpinti naujomis uniformomis – pirmosios jau pasiekė muitinės postus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
2023/02/03

Dėl situacijos pieno rinkoje europarlamentaras kreipėsi į Europos Komisiją

Dėl kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų sunerimę pieno gamintojai bei perdirbėjai kreipiasi į Europos Parlamento (EP) narį Juozą Oleką. Į ūkininkų problemas visada įsiklausantis, jų interesus EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete ginantis ...
2023/02/03

Oficialiai atidaryti nauji Ukmergės rūmai

Šiandien oficialiai atidarytos naujos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų patalpos. Šiuolaikiškame pastate Deltuvos g. 17A, Ukmergėje dirba 22 teismo darbuotojai.
2023/02/03

Patvirtintos 2023–2027 metų KPP strateginio plano prekių, paslaugų ir darbų pirkimų taisyklės

NMA atkreipia dėmesį, kad sausio 31 d. patvirtintos Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) int...
2023/02/03

Nuo pirmadienio dėl geležinkelio elektrifikacijos darbų keisis dalies traukinių eismas

Įsibėgėjant geležinkelio elektrifikacijos projektui, nuo pirmadienio, vasario 6 d., keisis dalies bendrovės „LTG Link“ traukinių tvarkaraštis maršrutuose Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai, Kaunas&ndash...
2023/02/03

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti. Ką svarbu žinoti?

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendimą...
2023/02/03

Simonas Gentvilas: Balskų užtvanka turės būti atverta žuvims

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį susitiko su Tauragės rajono bendruomene ir specialistais aptarti Balskų užtvankos būklę ir jos likimą. Susirinkę gyventojai informuoti, kad užtvankos griauti neplanuojama, tačiau ją eksploatuojanti ...